NASA dvi paras negalėjo susisiekti su „Voyager 1“: legendinis zondas artėja prie istorinio rekordo

Sekite TechNaujienos Google

NASA atskleidė, kad su toliausiai nuo Žemės esančiu žmogaus sukurtu aparatu „Voyager 1“ netikėtai buvo nutrūkęs ryšys. Spalio 18 ir 19 dienomis dviem planuotais bandymais neaptikta zondo radijo signalo, tačiau spalio 20-ąją jis vėl pasirodė. JAV kosmoso agentūra pabrėžia, kad ryšys šiuo metu palaikomas ir gedimo aplinkybės tiriamos. Incidentas įvyko likus mažiau kaip mėnesiui iki istorinio atstumo rekordo.

Spalio 29 dieną paskelbtame NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos pranešime nurodyta, kad „Voyager 1“ tuo metu buvo maždaug už 24 mlrd. kilometrų. NASA tolimojo kosminio ryšio antenų tinklas iš pradžių negalėjo aptikti signalo dviem skirtingomis progomis, tarp kurių buvo para. Dar po paros signalas sugrįžo. Tokiu atstumu bet kokia techninė diagnostika yra nepaprastai lėta, nes radijo bangoms įveikti kosminę erdvę reikia daug valandų.

Inžinieriai nustatė, kad vienas zondo manevravimo variklių komplektas atsijungė, o atsarginiai varikliai automatiškai įsijungė. Tai gali būti aparate įdiegtos apsaugos nuo gedimų procedūros dalis. Tokia procedūra leidžia perjungti į saugesnę būseną, sustabdyti kai kurias įprastas operacijas ir laukti nurodymų iš Žemės. Tačiau tiksli priežastis vis dar tiriama, todėl būtų neatsargu įvykį vadinti galutinai nustatytu gedimu.

„Voyager 1“ pradėjo kelionę 1977 metais. Praėjus beveik pusei amžiaus aparatas veikia už heliosferos ribų – erdvėje, kur tiesioginiai matavimai yra ypač vertingi. Jo plutonio skilimo šilumą į elektrą verčiantys generatoriai kasmet pagamina vis mažiau energijos. NASA skaičiuoja, kad abiejų „Voyager“ aparatų turima elektros galia sumažėja maždaug keturiais vatais per metus.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 11 minučių

Mokslininkai patvirtino trečiosios magnetizmo formos požymius: technologijoms atsiveria naujos galimybės

4 min. skaitymo • prieš 26 minutės

Sacharoje rastas rausvas akmuo – daugiau nei 4,1 mlrd. metų senumo Marso meteoritas

4 min. skaitymo • prieš 56 minutės

Lietuvos ir Vokietijos kariai dešimtyje savivaldybių stebi elektromagnetinę aplinką: vyksta „Budri pelėda 2026“

Visi naujausi straipsniai →

Ryšio su tokiu tolimu aparatu palaikymas priklauso nuo specialių didelės galios Žemės antenų ir labai jautrių imtuvų. Net kai erdvėlaivis pats veikia, silpno signalo nepavykimas aptikti per numatytą laiką gali turėti kelias priežastis. Todėl NASA pirmiausia tikrina ryšio grandinę ir aparate užfiksuotą būseną. Šįkart paaiškėjo automatinis variklių sistemos perjungimas, bet ne visos aplinkybės nustatytos.

Beveik penkiasdešimties metų senumo technologija šiandien atrodo neįprasta, tačiau ji buvo sukurta itin ilgalaikiam darbui. Vis dėlto senstantys įrenginiai susiduria su mažėjančia elektros galia ir ribotomis atsarginėmis galimybėmis. Inžinieriai privalo taupyti energiją taip, kad nenukentėtų būtini šildymo, kompiuterių ir radijo ryšio procesai. Bet koks pakeitimas toli nuo Žemės reikalauja atsargaus planavimo.

Misijos mokslinė vertė išlieka didelė, nes už heliosferos ribų tiesioginių matavimų gali atlikti tik keli žmogaus sukurti aparatai. Duomenys apie daleles ir magnetinę aplinką padeda suprasti, kaip Saulės poveikis silpnėja pereinant į tarpžvaigždinę erdvę. Net nedidelis veikimo pratęsimas gali duoti unikalių mokslinių rezultatų, todėl NASA ryžtasi tokioms sudėtingoms energijos taupymo procedūroms.

NASA atliko neįprastą energijos taupymo operaciją

Dar rugsėjį komanda užbaigė sudėtingą procedūrą, vadintą „Big Bang“: vienu metu išjungė tris daugiau energijos naudojančius įrenginius ir pakeitė juos mažiau energijos reikalaujančiomis alternatyvomis. Šie įtaisai palaiko tinkamą erdvėlaivio temperatūrą. NASA pabrėžia, kad operacija padės ilgiau išsaugoti veikiančius mokslo instrumentus; be jos vieną jų galėjo tekti išjungti jau 2027 metų vasarą.

Tokie sprendimai rodo, kad tolimos kosmoso misijos išlikimas priklauso ne tik nuo pirminio techninio patikimumo. Inžinieriai nuolat peržiūri energijos balansą, išjungia nebūtinas sistemas ir ieško būdų suderinti šilumos bei elektros vartojimą. Kiekvienas išsaugotas vatas gali reikšti papildomą mokslinių matavimų laiką, kurio pakartoti kitu aparatu šiuo metu neįmanoma.

Lapkričio 18-ąją – vienos šviesos paros riba

NASA apskaičiavo, kad lapkričio 18 dieną „Voyager 1“ nuo Žemės skirs apie 25,89 mlrd. kilometrų – atstumas, kurį šviesa įveikia per vieną parą. Tai reiškia, kad vien komandai pasiekti zondą reikės 24 valandų, o atsakymui grįžti – dar tiek pat. Tokia beveik dviejų parų komunikacijos trukmė iš esmės riboja galimybę reaguoti į netikėtus techninius sutrikimus realiu laiku.

Anksčiau rašėme apie ankstesnes „Voyager“ ryšio problemas. Naujausias atvejis neparodo, kad zondas būtų prarastas; atvirkščiai, NASA pavyko atkurti signalą ir tęsti darbą. Tačiau jis primena, kaip sudėtinga išlaikyti beveik penkiasdešimties metų senumo įrangą taip toli nuo Žemės.