Lietuvos ir Vokietijos kariai dešimtyje savivaldybių stebi elektromagnetinę aplinką: vyksta „Budri pelėda 2026“

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių elektromagnetinės kovos padaliniai pradėjo bendrus mokymus „Budri pelėda 2026“. Jie vyksta dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir tęsis iki gruodžio 4 dienos. Kariškiai mokosi naudoti vokiškus elektromagnetinio spektro sensorius, kurie leidžia stebėti įvairių radijo signalų aplinką ir laiku pastebėti potencialiai pavojingus pasikeitimus. Mokymų tikslas – patikimesnis ankstyvasis perspėjimas, o ne naujų puolamųjų ginklų išbandymas.

Kaip spalio 29 dieną pranešė Lietuvos kariuomenė, vienas svarbiausių uždavinių yra geriau suprasti elektromagnetinę situaciją prie Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities. Vokietijos kariuomenės atstovai nurodė, kad naudinga laiku nustatyti galimą naujų radiolokacinių stočių ar priešlėktuvinių raketų sistemų dislokavimą. Tokie duomenys padeda sudaryti nuolat atnaujinamą situacijos vaizdą.

Elektromagnetinė žvalgyba gali atrodyti abstrakti, tačiau šiuolaikiniame kare ji yra itin praktiška. Daug karinės technikos naudoja radijo ryšį, radiolokaciją ar kitus signalų perdavimo metodus. Tinkamai parengti jutikliai gali aptikti ar charakterizuoti tam tikrą spinduliavimą, nors pats signalas savaime dar neatskleidžia visos įrangos paskirties ar konkretaus karinio ketinimo. Tokius duomenis būtina derinti su kitais žvalgybos šaltiniais.

Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad mokymai vyksta mūsų valstybės teritorijoje bendradarbiaujant NATO sąjungininkams. Tai nereiškia, jog visuomenei būtų paskelbtas koks nors naujas incidentas pasienyje. Mokymai skirti išbandyti procedūras, koordinavimą ir sensorių panaudojimą skirtingose vietovėse, kad tikros grėsmės atveju reikalinga informacija pasiektų sprendimų priėmėjus greičiau.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 12 minučių

Mokslininkai patvirtino trečiosios magnetizmo formos požymius: technologijoms atsiveria naujos galimybės

4 min. skaitymo • prieš 27 minutės

Sacharoje rastas rausvas akmuo – daugiau nei 4,1 mlrd. metų senumo Marso meteoritas

4 min. skaitymo • prieš 42 minutės

NASA dvi paras negalėjo susisiekti su „Voyager 1“: legendinis zondas artėja prie istorinio rekordo

Visi naujausi straipsniai →

Skirtingai nei vizualiai stebint teritoriją, elektromagnetinės žvalgybos duomenis tenka interpretuoti pagal techninius požymius. Signalo dažnis, trukmė, pasikartojimas ir kiti parametrai gali padėti spręsti apie įrangos tipą, tačiau be papildomų šaltinių tokie duomenys gali būti dviprasmiški. Todėl mokymuose svarbi ne vien nauja įranga, bet ir specialistų gebėjimas atskirti įprastą aktyvumą nuo galimų grėsmės indikatorių.

Pratybų metu taip pat būtina patikrinti, kaip surinkta informacija keliauja per vadovavimo grandinę. Duomenys praranda vertę, jei yra tikslūs, bet atkeliauja per vėlai arba pateikiami netinkamu formatu. Lietuvos ir Vokietijos padaliniai turi suvienodinti procedūras, kad operatoriai galėtų keistis aktualiais pranešimais. Tai vienas iš sąveikumo elementų, kuris krizės metu gali būti svarbesnis už atskiro jutiklio charakteristikas.

Tokio pobūdžio mokymai gali būti naudingi ir planuojant kitų elektroninės kovos priemonių naudojimą. Tačiau negalima automatiškai teigti, jog juose stebimi konkretūs užsienio kariniai objektai ar atskleidžiami įslaptinti duomenys. Viešame pranešime pirmiausia kalbama apie mokymosi tikslus bei technologines galimybes. Operacinės detalės pagrįstai lieka neviešos, o aprašant renginį svarbu išlaikyti šį skirtumą.

Kodėl svarbu stebėti ne tik dronus, bet ir signalus?

Dronų, radarų bei priešlėktuvinės gynybos sistemų veikimas glaudžiai susijęs su elektronine aplinka. Vienų įrenginių galima ieškoti stebint jų spinduliavimą, o kiti naudoja pasyvesnes priemones, todėl aptikimas gerokai sudėtingesnis. Elektromagnetinė žvalgyba negali pakeisti optinių, akustinių ar kitų stebėjimo būdų. Didžiausią naudą suteikia kelių skirtingų informacijos kanalų derinimas ir patikimas jų interpretavimas.

Šių mokymų kontekstas susijęs su platesnėmis Lietuvos gynybos technologijų investicijomis. Kariuomenės ir civilinių institucijų poreikiams jau planuojama integruota oro erdvės stebėjimo sistema, tačiau elektromagnetinės žvalgybos uždaviniai yra platesni už vien mažų dronų aptikimą. Ji gali padėti pastebėti pasikeitimus priešiškos technikos veikime ir išdėstyme.

Dešimt savivaldybių – ne dešimt naujų bazių

Viešai skelbiama mokymų geografija rodo didesnį praktinių užduočių mastą, bet neturėtų būti interpretuojama kaip pranešimas apie nuolatinį sensorių išdėstymą kiekvienoje iš šių vietovių. Kariuomenė neprivalo viešinti tikslių operacinių charakteristikų, sensorių išdėstymo ir žvalgybos metodų. Todėl aprašant pratybas svarbu laikytis oficialiai patvirtintos informacijos.

Mokymai vyks daugiau kaip mėnesį. Jų tikslas – užtikrinti sąveiką tarp Lietuvos ir Vokietijos specialistų bei paspartinti informacijos apdorojimą. Kuo geriau sąjungininkų padaliniai supranta vieni kitų procesus ir techninę įrangą taikos metu, tuo mažiau kliūčių kyla krizės situacijoje. Tokia yra praktinė „Budrios pelėdos“ reikšmė Lietuvos saugumui.