Po 50-ies žmogaus smegenyse prasideda svarbus pokytis ir technologijos padėjo tai pirmą kartą pamatyti

Sekite TechNaujienos Google

Po 50-ies žmogaus smegenyse prasideda iki šiol nepastebėti imuninės sistemos pokyčiai, rodo žurnale „Science“ paskelbtas tarptautinės mokslininkų komandos tyrimas. Pasitelkę pažangias vienaląstės analizės technologijas tyrėjai pirmą kartą juos užfiksavo ir mano, kad šis atradimas gali padėti geriau suprasti, kodėl su amžiumi didėja demencijos ir Alzheimerio ligos rizika.

Naujos technologijos leido pamatyti tai, kas iki šiol buvo paslėpta

Liepos 23 dieną paskelbtame tyrime tarptautinė mokslininkų komanda išanalizavo įvairaus amžiaus žmonių hipokampo – už atmintį ir mokymąsi atsakingos smegenų srities, audinius. Tam buvo pasitelktos pažangios vienaląstės analizės technologijos, leidusios atskirai ištirti tūkstančius smegenų ląstelių, jų genų aktyvumą ir trimatę genomo struktūrą.

Būtent toks metodų derinys leido pirmą kartą pastebėti, kad žmogaus smegenų imuninė sistema vidutiniame amžiuje patiria reikšmingą persitvarkymą. Tyrėjų teigimu, ankstesnės technologijos tokio išsamaus vaizdo nesuteikė, todėl šie pokyčiai ilgą laiką liko nepastebėti.

Kas vyksta smegenyse po 50-ies?

Pasak mokslininkų, didžiausi pokyčiai vyksta smegenų imuninėje sistemoje. Tyrimas parodė, kad maždaug tarp 50 ir 75 metų ima mažėti mikroglijų – pagrindinių smegenų imuninės sistemos ląstelių, kurios padeda palaikyti normalią smegenų veiklą, šalina pažeistas ląsteles ir saugo nervinį audinį nuo įvairių grėsmių.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 16 minučių

Moterį keturis mėnesius kamavo haliucinacijos – gydytojai jos smegenyse aptiko tai

4 min. skaitymo • prieš 7 val

Ar dirbtinio intelekto agentas gali „nulaužti“ jūsų kompiuterį?

4 min. skaitymo • prieš 8 val

Tarptautinis tyrimas atskleidė Rusijos valdomą „vienkartinių agentų“ tinklą Europoje

Visi naujausi straipsniai →

Iki šiol buvo manoma, kad šios ląstelės, susiformavusios dar embriono vystymosi metu, žmogaus smegenyse išlieka visą gyvenimą. Tačiau naujasis tyrimas rodo, kad senstant jas palaipsniui pakeičia kitos imuninės ląstelės, kurių savybės labiau primena kraujyje esančias imuninės sistemos ląsteles.

Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad šios naujai atsirandančios ląstelės pasižymi ryškesniais uždegimo požymiais. Nors tyrimas dar neįrodo, jog būtent šis procesas sukelia Alzheimerio ligą ar demenciją, jis pateikia naują galimą paaiškinimą, kodėl senstant smegenyse dažniau vystosi lėtinis uždegimas, kuris jau seniai siejamas su neurodegeneracinėmis ligomis.

JUMS GALI PATIKTI: Net įveikus senėjimą žmogaus gyvenimo trukmė vis tiek turėtų ribą, rodo naujas tyrimas

Tyrimas parodė, kad senstant keičiasi ne tik smegenų imuninė sistema. Mokslininkai taip pat nustatė mažėjantį ląstelių, palaikančių kraujo–smegenų barjerą, skaičių ir aptiko trimatės genomo struktūros pokyčių. Jų teigimu, tai rodo, kad smegenų senėjimas apima ne vien lėtą funkcijų silpnėjimą, bet ir sudėtingą tarpusavyje susijusių biologinių sistemų persitvarkymą.

Reikės tolesnių tyrimų

Kol kas mokslininkai dar negali pasakyti, ar aptikti pokyčiai tiesiogiai prisideda prie Alzheimerio ligos ar kitų neurodegeneracinių sutrikimų vystymosi. Tai bus aiškinamasi tolesniuose tyrimuose. Vis dėlto jie mano, kad geresnis šių procesų supratimas ateityje gali padėti kurti naujus būdus, kaip ilgiau išsaugoti smegenų funkcijas ir sumažinti su amžiumi susijusių ligų riziką.

Šis atradimas papildo vis gausėjantį tyrimų skaičių, siekiantį paaiškinti, kas vyksta žmogaus smegenyse senstant. Anksčiau mokslininkai jau buvo nustatę, kad svarbų vaidmenį gali atlikti tam tikri baltymai, galintys spartinti smegenų senėjimą, o kitas tyrimas paneigė ilgai gyvavusį mitą, jog žmogaus smegenys galutinai subręsta sulaukus 25-erių.