Sacharoje rastas rausvas akmuo – daugiau nei 4,1 mlrd. metų senumo Marso meteoritas

Sekite TechNaujienos Google

2022 metais Sacharos dykumoje aptiktas rausvas akmuo pasirodė esantis vienas seniausių žinomų Marso meteoritų. Maždaug 800 gramų sveriantis „Teghaza 001“ išsiskiria mineralų sudėtimi ir tuo, kad jo susidarymo istorija siekia daugiau kaip 4,1 mlrd. metų. NASA finansuota mokslininkų grupė teigia, kad šis retas mėginys gali suteikti naujų žinių apie ankstyvą Marso plutą ir vandens poveikį planetos uolienoms.

Spalio 29 dieną NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija pristatė žurnale „Science“ paskelbtą tyrimą. Mokslininkai nurodo, kad meteoritas pavadintas pagal Malio druskos lygumą, kurioje buvo rastas. Iš viso Žemėje nustatyta tik keli šimtai Marso meteoritų, tad kiekvienas toks mėginys yra vertingas, ypač jei jame išlikę senovinių geologinių procesų ženklų.

„Teghaza 001“ neįprastas ne vien dėl amžiaus. Jame aptikta įvairių magminių mineralų, kuriuose išlikę uolienos vėsimo ir vėlesnio sąlyčio su vandeniu pėdsakų. NASA paaiškina, kad daugelis kitų itin senų Marso meteoritų suteikia siauresnę informaciją apie planetos geologiją. Šis mėginys atveria galimybę tirti, kaip formavosi pluta ir kaip vanduo galėjo keisti ją dar labai ankstyvoje Marso istorijoje.

Mokslininkai meteorito kilmę vertino derindami mineralų cheminę sudėtį, deguonies izotopus ir Marso orbitinių aparatų surinktus duomenis. Komanda nustatė 13 galimų vietų Raudonosios planetos pietinėse aukštumose, kurių mineralinės savybės panašios į mėginio. Tai nereiškia, kad tiksli jo kilmės vieta nustatyta: tokie palyginimai apibrėžia galimus regionus, bet negali tiksliai atkurti milijardų metų senumo kelionės.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 3 minutės

UCLA pradeda eksperimentą: universiteto atliekos gali virsti vandenilio kuru ir mažinti CO₂ emisijas

4 min. skaitymo • prieš 18 minučių

DI atrado naują medžiagą saulės elementams: laboratorijoje pasiektas 27,2 proc. efektyvumas

4 min. skaitymo • prieš 33 minutės

Mokslininkai atrado, kaip ląstelės „masažuoja“ branduolį, kad atkurtų pažeistą DNR

Visi naujausi straipsniai →

Norint patikimai nustatyti meteorito amžių, būtina atskirti pirminį uolienos susidarymą nuo vėliau įvykusių geologinių pokyčių. Dideli smūgiai, vandens poveikis ir mineralų persitvarkymas gali palikti skirtingo amžiaus cheminius signalus toje pačioje uolienoje. Todėl tyrėjai analizavo ne tik bendrą mėginio sudėtį, bet ir atskirus mineralus. Ši detalė padeda išvengti klaidingo vienos datos priskyrimo visai sudėtingai meteorito istorijai.

Marso meteoritų kilmė nuo kitų kosminių uolienų skiriama pagal būdingą cheminę ir izotopinę sudėtį. Dalis požymių palyginami su duomenimis, kuriuos surinko ankstesnės NASA misijos. Tokiu būdu galima pagrįsti išvadą, kad akmuo atkeliavo būtent iš Raudonosios planetos. Tačiau atkurti tikslią jo išmušimo iš Marso vietą ir kelionės kosmose trajektoriją yra daug sudėtingiau.

Ypač svarbu tai, kad pats mėginys išliks prieinamas ateities tyrimams. Tobulėjant analizės metodams, net labai mažose uolienos dalyse gali būti aptinkami anksčiau nepastebėti procesų pėdsakai. Dėl šios priežasties mokslininkai siekia naudoti tokias metodikas, kurios sunaikina kuo mažiau medžiagos. Šio meteorito istorija todėl tik prasideda – mokslininkams svarbi ne vien jo amžiaus rekordų lentelė.

Kaip pavyko nustatyti tokį seną amžių?

Tyrėjai ieškojo kristalų, kuriuose išlikę itin seni cheminiai signalai, ir naudojo pažangius datavimo metodus. Vienas jų leidžia tirti labai mažas mineralų dalis, neištirpinant viso mėginio. Tai ypač svarbu, nes reti meteoritai yra riboto dydžio ir turi išlikti prieinami ateities laboratorijoms. NASA nurodo, kad šis metodas leido išsaugoti daugiau uolienos papildomiems tyrimams.

Analizė parodė, kad uoliena vandens buvo paveikta maždaug prieš 4,1 mlrd. metų, vadinasi, jos pirminis susidarymas vyko dar anksčiau. Tokie rezultatai prisideda prie įrodymų, kad senoviniame Marse vanduo galėjo sąveikauti su pluta ir po paviršiumi. Vis dėlto vandens poveikio pėdsakai savaime neįrodo, kad tuo metu planetoje egzistavo gyvybė.

Kodėl meteoritas svarbus būsimiems Marso tyrimams?

Dažniausiai Marso geologija tyrinėjama nuotoliniu būdu arba naudojant roverių įrankius pačiame planetos paviršiuje. Žemėje esančiose laboratorijose galima atlikti kur kas platesnius cheminius ir izotopinius matavimus. Tokie meteoritai tarsi natūraliai į Žemę atskraidinti mėginiai, kurių nereikėjo parsivežti kosminiu aparatu.

NASA pabrėžia, kad tai tik tyrimų pradžia. Kosminių uolienų tyrimai nuolat primena, kiek informacijos galima gauti iš mineralų struktūros ir sudėties. Ateityje „Teghaza 001“ gali padėti tikslinti Marso ankstyvojo vandens ciklo ir plutos formavimosi modelius.