„Saab“ pristatė naują apsaugą nuo grėsmių po vandeniu: svarbi žinia ir Baltijos jūrai

Sekite TechNaujienos Google

Jūros dugnu nutiesti ryšių kabeliai, elektros jungtys ir kita infrastruktūra dažniausiai lieka nematomi, kol sutrinka jų veikimas. Švedijos gynybos technologijų grupė „Saab“ pristatė sistemą „Ocean Barrier“, kuri įvairių povandeninių jutiklių duomenis turėtų sujungti į vieną stebėjimo vaizdą. Jos paskirtis – padėti operatoriams anksčiau pastebėti įtartiną veiklą šalia uostų, pakrančių, jūrinių įrenginių ir svarbių komunikacijų.

Oficialiame spalio 28 d. „Saab“ pranešime nurodoma, kad „Ocean Barrier“ nėra vienas atskiras sonaras ar povandeninis dronas. Tai modulinė infrastruktūra, galinti apjungti skirtingus jutiklius, jų duomenų rinkimą, ryšių kanalus ir operatorių darbo įrankius. Gamintojas akcentuoja ilgalaikį stebėjimą bei galimybę padėti sprendimus priimantiems asmenims geriau suprasti situaciją po vandeniu.

Tokio sprendimo poreikį paaiškina pati povandeninė aplinka. Vieni jutikliai gali geriau aptikti triukšmą, kiti – objektų judėjimą ar tam tikrus akustinius požymius. Tačiau atskiri signalai ne visada leidžia aiškiai suprasti, kas vyksta: ar šalia kabelio praplaukė techninės priežiūros laivas, ar objektas elgiasi įtartinai. Skirtingų šaltinių duomenų sujungimas gali sumažinti šį neapibrėžtumą.

„Saab“ numato tris tarpusavyje derinamus apsaugos sluoksnius: „Detect“, „Prevent“ ir „Protect“. Jų tikslas – aptikti veiklą, padėti ją įvertinti bei suteikti pagrindą tinkamam atsakui. Skirtingas dalis galima taikyti tiek viename uoste, tiek didesnėje pakrantės zonoje. Bendrovė pabrėžia, kad sistema projektuota nepriklausomai nuo vieno konkretaus jutiklių gamintojo, todėl galėtų būti integruojama su jau veikiančia įranga.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Lenkija už 84 mln. eurų perka radarus prieš mažus dronus – stiprins NATO rytinio flango apsaugą

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Netikėtas atradimas: pelėms Parkinsono ligą primenantys simptomai išnyko be gydymo – kas nutiko smegenyse?

4 min. skaitymo • prieš 3 val

DI lustai gali vartoti gerokai mažiau elektros: mokslininkai įveikė ilgai spręstą medžiagų problemą

Visi naujausi straipsniai →

Gamintojas taip pat pranešė apie bandymus tarptautinėse jūrinių bepiločių sistemų pratybose REPMUS 2026. Jų metu buvo demonstruotas kelių jutiklių duomenų apdorojimas ir sekamo objekto informacijos perdavimas pratybų vadovavimo sistemai naudojant NATO standartų pagrindu veikiančią sąsają. Tai svarbus integracijos demonstravimas, tačiau savaime nereiškia, kad sistema jau paruošta naudoti kiekviename realiame Baltijos jūros infrastruktūros objekte.

Kodėl ši naujiena aktuali Lietuvai?

Baltijos jūroje sujungtos kelių šalių elektros ir ryšių sistemos. Įvykus gedimui, sutrikimui ar įtariamam tyčiniam pažeidimui, tyrėjams svarbu kuo greičiau nustatyti, kokie laivai ir povandeniniai objektai buvo netoliese. Nuolatinis stebėjimas galėtų padėti sukaupti daugiau duomenų nei vien po įvykio vykdoma paieška.

Tačiau „Saab“ nepranešė, kad Lietuva būtų užsakiusi „Ocean Barrier“, todėl negalima teigti, jog mūsų kabeliai jau saugomi šia sistema. Informacija apie konkretų užsakymą, įrangos diegimo vietą ir sutarties kainą nėra paskelbta. Gamintojas pristatė technologinį pasiūlymą, kurį potencialūs klientai turės įvertinti pagal savo poreikius.

Specializuoto leidinio „Janes“ duomenimis, „Saab“ rinkos parengties siekia 2027 m. pabaigoje. Kai kurias programinės įrangos dalis dar reikia užbaigti ir išbandyti. Tai keičia naujienos vertinimą: spalio mėnesį pristatyta sistema nėra jau plačiai diegiamas, visiškai brandus produktas.

Stebėjimo technologijos nėra visos apsaugos sprendimas

Net ir pažangiausias akustinių jutiklių tinklas pats savaime neapsaugo kabelio nuo fizinio pažeidimo. Jo vertė pirmiausia yra savalaikis įspėjimas, geresnė situacijos analizė ir galimybė sutelkti atsaką. Tam reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, laivybos duomenys, patruliavimas bei techninės priežiūros planai. Skirtingų šalių sąveika ypač svarbi ten, kur infrastruktūra kerta valstybių sienas.

Apie platesnius NATO veiksmus Baltijos infrastruktūros apsaugai jau rašėme pranešdami apie JAV jūrų pėstininkų planuojamą veiklą Suomijoje. „Saab“ naujiena šią temą papildo technologiniu aspektu: mažiau matomoje jūros dalyje siekiama geresnio informacijos surinkimo. Ar „Ocean Barrier“ taps vienu iš Baltijos valstybių sprendimų, paaiškės tik po konkrečių pirkimų ar bandymų.

Povandeninei stebėsenai reikia ir gebėjimo atskirti neįprastą elgesį nuo įprasto foninio triukšmo. Baltijos jūroje laivybos srautai intensyvūs, dugno sąlygos skirtingos, o temperatūra ir druskingumas gali paveikti akustinių signalų sklidimą. Tokia aplinka reikalauja jutiklių tinklo kalibravimo ir patikrinimo realiose vietose. Todėl įrangos veikimą prie vieno uosto ne visuomet galima be papildomų bandymų perkelti prie ilgos tarptautinės elektros jungties.

Dar vienas praktinis aspektas – duomenų valdymas. Jūros stebėjimo sistemose gali būti civilinių laivų, karinių institucijų ir infrastruktūros operatorių informacijos, todėl būtina iš anksto nustatyti, kas ją gauna, kiek ji saugoma ir kaip reaguojama į klaidingus signalus. Technologija vertinga tik tada, kai atpažinta grėsmė greitai perduodama tiems, kurie turi teisę ir galimybę imtis veiksmų. Ši dalis priklauso nuo organizacinių susitarimų, ne vien nuo „Saab“ jutiklių.