Originali redakcinė iliustracija: mobiliojo ryšio antena ir palydovų tinklas virš miesto
Elonas Muskas ruošia naują smūgį mobiliojo ryšio rinkai: „SpaceX“ gali perimti 7,38 mln. klientų turintį operatorių
Elono Musko valdoma „SpaceX“ ieško kelio į JAV mobiliojo ryšio rinką, kurią dabar daugiausia kontroliuoja keli stambūs operatoriai. Lapkričio 2 d. paskelbta, kad bendrovė diskutuoja su „EchoStar“ dėl „Boost Mobile“ įsigijimo arba galimybės naudotis jo antžeminio ryšio infrastruktūra. Jei derybos virstų susitarimu, „Starlink“ palydovų tinklas galėtų būti derinamas su įprastomis mobiliojo ryšio paslaugomis, tačiau jokio užbaigto sandorio kol kas nėra.
Apie kontaktus su „EchoStar“ pirmasis lapkričio 2 d. paskelbė „The Washington Post“, remdamasis su derybomis susipažinusiais asmenimis. Šių informacijų negalima prilyginti abiejų įmonių pasirašytai sutarčiai. Neaišku nei būsimo sandorio kaina, nei konkrečios jo sąlygos, nei tai, ar apskritai bus nuspręsta parduoti įmonę.
Skaičius 7,38 mln. nėra atsitiktinis. Oficialioje „EchoStar“ antrojo ketvirčio ataskaitoje nurodyta, kad birželio pabaigoje bendrovė turėjo 7,38 mln. mažmeninio belaidžio ryšio klientų. Į šį skaičių patenka ne vien pagrindinis „Boost Mobile“ prekės ženklas, bet ir kitos grupės paslaugos. Per ketvirtį abonentų skaičius sumažėjo maždaug 118 tūkstančių.
„Boost Mobile“ šiandien neturi tokio pat nepriklausomo nacionalinio antenų tinklo kaip didžiausi JAV operatoriai. Didelė dalis paslaugų teikiama per „AT&T“ ir „T-Mobile“ tinklus pagal didmeninius susitarimus. Tai leistų „SpaceX“ iš karto pasiekti klientų bazę, tačiau kartu sukeltų sudėtingus sutarčių ir prieigos klausimus. Dabartiniai partneriai nebeprivalėtų automatiškai sutikti su visais susitarimų pakeitimais.
Ko „SpaceX“ reikia norint konkuruoti su operatoriais?
„SpaceX“ siekia išnaudoti palydovų ryšį su įprastais telefonais. Toks tiesioginis ryšys dažniausiai skirtas vietovėms be antžeminio padengimo, kur naudotojui sunku prisijungti prie bokštų. Tačiau palydovai turi fizinių apribojimų – jų signalas prasčiau prasiskverbia į pastatų vidų ir sudėtingiau aptarnauja tankiai apgyvendintas teritorijas su labai dideliu duomenų srautu.
Praktinis konkurentas nacionaliniams operatoriams turi aptarnauti ne tik atokias vietoves, bet ir miestus, metro, biurus bei prekybos centrus. Todėl palydovų ir antžeminių stočių derinys yra prasmingas: vienas ryšio sluoksnis papildo kitą. Vis dėlto dvi technologijos nėra vienodai našios, o klientui svarbiausia būtų ne palydovų skaičius, bet realiai veikianti paslauga.
„SpaceX“ anksčiau susitarė dėl reikšmingų radijo dažnių išteklių įsigijimų, siekdama sustiprinti būsimas mobiliojo ryšio paslaugas. Dažnių licencija leidžia naudoti konkretų radijo spektro ruožą, tačiau ji pati nesukuria mobiliojo bokšto, klientų aptarnavimo sistemos ar visų telefonų suderinamumo. Vadinasi, įsigyti spektrą ir tapti pilnaverčiu operatoriumi – skirtingi uždaviniai.
Rinkos konkurencija būtų didžiausia tuomet, jei „SpaceX“ gebėtų sukurti ekonomiškai tvarų produktą, kuriame palydovinis ryšys išplečia aprėptį, o antžeminis užtikrina didelę talpą. Tokiam scenarijui reikėtų investicijų į įrangą, partnerystes, abonentų pritraukimą ir atsakingą radijo dažnių naudojimą. Šios išlaidos gali būti didelės net įmonei, turinčiai tūkstančius palydovų.
Ar palydovai galėtų pakeisti įprastą mobilųjį ryšį?
Žvelgiant iš Lietuvos, šis pokytis būtų svarbus kaip ženklas, kad ateityje telefono ryšio tiekėjas nebūtinai valdys vien antžeminę infrastruktūrą. Tačiau šiuo metu tai nėra pranešimas apie naują paslaugą Lietuvos rinkoje. Anksčiau paaiškinome, kaip telefonas prisijungia tiesiai prie palydovo ir kodėl tai dar nėra įprastas mobilusis internetas.
Dar spalio pabaigoje rašėme apie „SpaceX“ ambiciją tapti ketvirtuoju dideliu JAV ryšio operatoriumi. Naujos derybų detalės parodo vieną iš galimų tokio plano įgyvendinimo kelių – įsigyti veikiančio operatoriaus verslą, o ne kurti viską nuo nulio.
Įmonių sandoriai priklauso nuo konkurencijos taisyklių, telekomunikacijų licencijų ir esamų sutarčių. Net jei bendrovės susitartų dėl pirkimo, galėtų prireikti reguliavimo institucijų patvirtinimų. Todėl kalbėti apie milijonus „SpaceX“ jau perimtų vartotojų per anksti. Tačiau pats derybų faktas parodo, kad palydovinis ryšys vis aktyviau varžosi dėl tradicinio mobiliojo ryšio rinkos.
Šiandieninis JAV mobiliojo ryšio modelis taip pat parodo, kodėl net palydovinėms bendrovėms reikalinga infrastruktūra žemėje. Vien įsigyti mobiliojo operatoriaus vardą neužtenka: išlieka nacionalinių telefono numerių perkėlimas, pagalbos skambučių maršrutizavimas, mobiliojo interneto talpa, skambučių kokybės standartai ir atsakomybė už gedimus. Vartotojas neturėtų jausti, ar konkretus duomenų paketas keliauja per bokštą, ar per palydovą – šiuos pasirinkimus turėtų valdyti pati sistema.
Dar vienas klausimas yra kaina. Palydovai padeda aprėpti sunkiai pasiekiamas teritorijas, bet jų paleidimas ir keitimas taip pat kainuoja. Todėl konkurencinį efektą lemtų visas paslaugos planas: mėnesinis mokestis, duomenų limitai, telefono suderinamumas ir tai, ar klientams atsirastų geresnis ryšys ten, kur jo iki šiol trūksta. Konkrečios kainodaros derybų šalys kol kas nepateikė.
Artimiausias svarbus ženklas būtų oficialus „SpaceX“ ar „EchoStar“ pareiškimas su sandorio sąlygomis ir aiškiu paslaugų planu. Iki tol apie palydovinio ir antžeminio ryšio sujungimą dera kalbėti kaip apie galimą scenarijų, o ne jau įvykusią telekomunikacijų revoliuciją.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Lenkijos konstitucinė krizė gilėja: Tuskas ir prezidentas nesutaria dėl teismo valdžios
2Kaip buvo įveikta „Enigma“: šifravimo mašina, kurios kodai atrodė beveik neįveikiami
3Latvija paleido droną perimti oro erdvės pažeidėjo: kodėl kariškiai jį susprogdino prie Rusijos sienos?
4NASA išbandė Mėnulio raketos variklį: 500 sekundžių ir 111 proc. galios režimas
5Pirmasis žmogaus nusileidimas Mėnulyje: kodėl „Apollo 11“ kompiuteris buvo silpnesnis už šiuolaikinę buitinę techniką?
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.