Photo by <a href="https://unsplash.com/@ismailenesayhan?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">İsmail Enes Ayhan</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">Unsplash</a>
„Amazon“ DI investicijos išaugino išlaidas: laisvasis pinigų srautas tapo neigiamas 42,4 mlrd. dolerių
„Amazon“ pranešė, kad per 12 mėnesių iki 2026 metų rugsėjo pabaigos jos laisvasis pinigų srautas buvo neigiamas 42,4 mlrd. JAV dolerių, nors veiklos pajamos ir debesijos pardavimai augo. Oficialioje trečiojo ketvirčio ataskaitoje bendrovė nurodo, kad pagrindinė pokyčio priežastis – 94,8 mlrd. dolerių padidėjusios išlaidos ilgalaikiam turtui, daugiausia susijusiam su dirbtiniu intelektu.
Skaičius nereiškia, kad bendrovė per ketvirtį patyrė tokio dydžio grynąjį nuostolį. „Amazon“ trečiojo ketvirčio pajamos siekė 201,9 mlrd. dolerių, 12 proc. daugiau nei prieš metus, o veiklos pelnas pakilo iki 28,1 mlrd. dolerių. Taigi verslas augo, tačiau infrastruktūrai buvo investuojama daugiau, negu per šį laikotarpį liko laisvo pinigų srauto.
„Amazon Web Services“ debesijos padalinio pardavimai per metus padidėjo apie 39 proc. iki 46 mlrd. dolerių. Šie rodikliai leidžia teigti, kad serverių ir debesijos paslaugų paklausa išlieka stipri, tačiau neatsako į visus klausimus apie konkrečių DI projektų atsipirkimo laiką.
Kodėl debesijos plėtra kainuoja tiek daug
Dideliems dirbtinio intelekto modeliams reikia ne tik procesorių, bet ir didelio atminties kiekio, duomenų perdavimo tinklų, patalpų, aušinimo sistemų ir stabilaus elektros tiekimo. Net įsigijus dalį įrangos, ją gali tekti atnaujinti technologijoms sparčiai tobulėjant. Visa tai didina kapitalo poreikį.
Spartų pajamų augimą ir pinigų srautą reikia vertinti atskirai. Pardavimų suma parodo, kiek klientai sumoka už paslaugas. Veiklos pelnas įvertina dalį sąnaudų, o laisvasis pinigų srautas papildomai atspindi investicijas į ilgalaikį turtą. Todėl teigiamas pelnas ir neigiamas laisvasis pinigų srautas gali egzistuoti vienu metu.
Bendrovė teigia, kad jos investicijos kuria pagrindą tolesniam AWS augimui. Tokia strategija gali būti racionali, jeigu ateities pajamos augs pakankamai sparčiai, tačiau investuotojams rūpi, kiek metų prireiks, kol didžiulės išlaidos pradės atsipirkti.
DI lenktynės neapsiriboja viena bendrove
Debesijos sektoriuje panašius planus vykdo „Microsoft“, „Google“ ir kiti didieji paslaugų tiekėjai. Kiekvienas siekia užsitikrinti pakankamai skaičiavimo pajėgumų, kad galėtų aptarnauti sparčiai augantį modelių kūrėjų ir įmonių poreikį. Tačiau dėl to visa rinka tampa jautresnė energetikos, lustų ir finansavimo kainoms.
Lietuvos verslams aktualus ir praktinis aspektas: pasaulinės infrastruktūros išlaidos ilgainiui gali turėti įtakos debesijos paslaugų kainodarai, bet vien „Amazon“ ataskaita neleidžia prognozuoti, kad kainos būtinai kils. Bendrovė taip pat plečia nuosavų DI lustų panaudojimą, mėgindama efektyvinti dalį skaičiavimų.
Bendrovė išskiria investicijas į turtą, daugiausia infrastruktūrą, nuo įprastų veiklos sąnaudų. Serverių pastatai, tinklo įranga ir kita ilgai naudojama infrastruktūra apskaitoje vertinama kitaip nei darbuotojų atlyginimai ar kasdienėms paslaugoms reikalingos išlaidos. Dėl šios priežasties du panašias pajamas gaunantys debesijos tiekėjai gali turėti labai skirtingus laisvuosius pinigų srautus, jei jų investicijų ciklai skiriasi.
„Amazon“ finansinėse ataskaitose matyti ir kitas svarbus skaičius: per pastaruosius dvylika mėnesių veiklos pinigų srautas pakilo iki 168,3 mlrd. dolerių. Tai reiškia, kad pati veikla generavo daug pinigų, tačiau ilgalaikės investicijos buvo dar didesnės. Todėl neigiamas laisvasis pinigų srautas neturi būti painiojamas su prarasta klientų paklausa ar tiesioginiu bankrotui būdingu požymiu.
AWS klientai naudoja įvairius produktus – nuo duomenų saugojimo ir įprastų serverių iki sudėtingų DI skaičiavimų. Ne visa debesijos pajamų suma tenka vien generatyviniam DI. Norint vertinti konkrečių investicijų grąžą, reikėtų papildomos informacijos apie infrastruktūros užimtumą, paslaugų kainodarą ir sąnaudas, kurios paprastai neatskleidžiamos kiekvienam projektui atskirai.
Ekonominė rizika kyla ir iš technologijų kaitos tempo. Jeigu naujos kartos procesoriai ar efektyvesni algoritmai sumažins vienos užduoties skaičiavimo kainą, anksčiau įsigytos įrangos finansinis vertinimas gali keistis. Kita vertus, mažesnė vienos užduoties kaina gali skatinti didesnį bendrą paslaugų naudojimą. Todėl tikslūs būsimo atsipirkimo skaičiavimai šiame sektoriuje išlieka sudėtingi.
„Amazon“ rezultatai parodo dabartinį DI sektoriaus paradoksą: auga ir paklausa, ir investicijų mastas. Kuri tendencija ilgainiui dominuos finansiniuose rodikliuose, priklausys nuo infrastruktūros naudojimo, jos eksploatacijos sąnaudų ir klientų išlaidų.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Įsilaužta į TV3.lt sistemas: siunčia įspėjimą registruotiems naudotojams
2Kartus „iPhone Duo“ debiutas: sugenda vos per kelias valandas – „Apple“ pripažino problemą
3Sprogimas „Intel“ gamykloje Izraelyje: bendrovė prognozuoja 600 mln. dolerių pajamų netektį
4Netikėtas atradimas: pelėms Parkinsono ligą primenantys simptomai išnyko be gydymo – kas nutiko smegenyse?
5DI agentai jau perima įmonių pirkimus: naujas startuolis pritraukė 56 mln. dolerių – kas laukia darbuotojų?
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.