Kas vyksta jūsų smegenyse vos pajudėjus? Atskleistos naujos detalės

Nustatyta, kad kasdieniai kūno judesiai gali sukelti subtilų smegenų judėjimą ir būti susiję su jų skysčio cirkuliacija. Moksliniuose eksperimentuose su pelėmis ir kompiuteriniuose modeliuose pastebėta, kad net nedidelis pilvo raumenų įtempimas gali pakeisti spaudimą kraujagyslėse ir sujudinti smegenis kaukolėje. Pensilvanijos universiteto (JAV) tyrėjai teigia, kad šis procesas gali padėti smegenų skysčiui geriau cirkuliuoti, o tai svarbu palaikant normalią smegenų veiklą ir jų sveikatą.

Kaip judėjimas fiziškai veikia smegenis?

Balandžio 27 dieną „Nature Neuroscience“ paskelbtame tyrime mokslininkai nustatė, kad pilvo raumenų susitraukimai sukuria spaudimą kraujagyslėse, susijusiose su stuburu ir smegenimis. Šis spaudimas perduodamas per venų tinklą ir sukelia labai nežymų smegenų pasislinkimą kaukolės viduje.

Tyrėjų teigimu, šis judėjimas vyksta dar prieš patį fizinį veiksmą – pavyzdžiui, prieš žengiant žingsnį ar atsistojant. Tai rodo, kad smegenys reaguoja ne tik į judėjimą, bet ir į kūno pasiruošimą jam.

Aptiktas mechanizmas primena hidraulinę sistemą

Mokslininkai šį procesą aiškina kaip hidraulinį mechanizmą: pilvo raumenys veikia tarsi siurblys, kuris per kraujagyslių sistemą perduoda spaudimą į viršų – link stuburo ir smegenų. Ši sistema leidžia fiziniam judesiui tiesiogiai paveikti smegenų padėtį.

Pašalinus spaudimą, smegenys greitai grįžta į pradinę padėtį, kas rodo, kad šis procesas yra natūralus ir nuolat vykstantis.

Pasak mokslininkų, svarbu tai, kad net labai nedidelis krūvis gali sukelti šį efektą. Eksperimentuose pakako silpno spaudimo pilvo srityje – mažesnio nei atliekant kraujospūdžio matavimą, kad būtų užfiksuotas smegenų judėjimas.

Kodėl tai gali būti svarbu smegenų sveikatai?

Tyrėjai mano, kad šis subtilus smegenų judėjimas padeda judėti smegenų skysčiui, kuris cirkuliuoja aplink smegenis ir per jų audinius. Šis skystis yra svarbus, nes padeda pašalinti medžiagų apykaitos metu susidarančias atliekas.

Manoma, kad tokių atliekų kaupimasis gali būti susijęs su neurodegeneracinėmis ligomis, todėl efektyvesnė skysčio cirkuliacija gali prisidėti prie geresnės smegenų būklės ilgainiui. Tuo tarpu šis tyrimas rodo, kad tokie procesai vyksta ne tik miegant.

TAIP PAT SKAITYKITE: Įrodyta, kad miegas „išvalo“ smegenis: štai kaip tai vyksta

Ką tai reiškia kasdienybėje?

Nors tyrimas kol kas atliktas su gyvūnais, jo rezultatai leidžia kitaip pažvelgti į kasdienį judėjimą. Mokslininkai teigia, kad net paprasti veiksmai – atsistojimas, vaikščiojimas ar laikysenos keitimas, gali turėti tiesioginį poveikį smegenų procesams.

Tai reiškia, kad fizinis aktyvumas gali būti svarbus ne tik raumenims ar širdžiai, bet ir tokioms funkcijoms kaip atmintis, dėmesio išlaikymas ar gebėjimas susikaupti. Tai reiškia, kad net trumpi judesiai dienos metu gali prisidėti prie geresnės smegenų būklės, ypač jei didžiąją laiko dalį praleidžiama sėdint.

Vis dėlto mokslininkai pažymi, kad reikia daugiau tyrimų su žmonėmis, kad būtų galima tiksliai įvertinti šio mechanizmo reikšmę.