Redakcinė iliustracija, sugeneruota DI; vaizdas nėra dokumentinė įvykio fotografija.
ES užsimojo prieš prenumeratų spąstus ir manipuliacijas internete: pristatytas naujas įstatymo projektas
Europos Komisija lapkričio 11 dieną pristatė Skaitmeninio sąžiningumo akto („Digital Fairness Act“) projektą, skirtą apsaugoti pirkėjus nuo manipuliacijų internete. Į jo taikymo sritį patektų klaidinantis kainų pateikimas, dirbtinė skuba, nesąžiningai personalizuoti pasiūlymai, sunkiai atšaukiamos prenumeratos ir kitos skaitmeninio dizaino praktikos. Kadangi didelę dalį pirkinių bei programėlių prenumeratų Lietuvos gyventojai užsisako tarptautinėse platformose, bendros ES taisyklės ateityje galėtų pakeisti kasdienes apsipirkimo patirtis.

Tai dar nėra įsigaliojęs įstatymas. Komisija paskelbė pasiūlymą, kurį turės apsvarstyti Europos Parlamentas ir valstybės narės. Todėl šiandien negalima teigti, kad visos automatiškai atnaujinamos prenumeratos jau uždraustos ar kad internetinės parduotuvės privalės nedelsdamos pakeisti savo svetaines. Tačiau oficialus pasiūlymo pateikimas žymi svarbų procesą: ES siekia modernizuoti vartotojų teisių apsaugą po daugiau nei dviejų dešimtmečių, per kuriuos internetinė prekyba pasikeitė iš esmės.
Kokias interneto gudrybes Europos Komisija nori riboti
Viena didžiausių problemų – vadinamieji tamsieji dizaino šablonai („dark patterns“). Tai sprendimai, kai interneto svetainė ar programėlė vartotoją stumia į konkretų veiksmą net tada, kai jis nėra naudingas pačiam pirkėjui. Pavyzdžiui, skubėjimą kuria dirbtiniai prekės likučio skaičiai, neaiškios nuolaidos ar painūs pasirinkimo langai. Komisija nori, kad žmonėms būtų paprasčiau suprasti galutinę kainą, atsisakyti paslaugos ir priimti sprendimą be nepagrįsto spaudimo.
Ypatingas dėmesys skirtas nemokamiems bandomiesiems laikotarpiams, kurie pasibaigus terminui tampa mokamais. Problema nėra vien pats prenumeratos modelis: vartotojui turi būti aišku, kada prasideda mokėjimai, kokia bus jų suma ir kaip galima atsisakyti paslaugos. Dalis bendrovių prenumeratą aktyvuoti leidžia vos keliais paspaudimais, tačiau nutraukimą apsunkina ilgais meniu arba papildomais prašymais. Tokias praktikas naujasis projektas siūlo vertinti griežčiau.
Komisija atkreipia dėmesį ir į priklausomybę skatinantį skaitmeninį dizainą, influencerių komercinių ryšių skaidrumą bei personalizaciją, kuria gali būti išnaudojamos vartotojų silpnybės. Tačiau iš dokumento negalima daryti išvados, kad ES siekia uždrausti bet kokias rekomendacijas ar visą personalizuotą reklamą. Numatyti pakeitimai turi būti vertinami pagal konkrečias nesąžiningas praktikas, o ne kaip universalus interneto funkcijų draudimas.
Ką tai reikštų Lietuvos pirkėjams ir programėlių kūrėjams
Lietuvos vartotojui aktualus atvejis gali būti vos kelis eurus kainuojanti programėlės prenumerata, kurios nutraukimą pavyksta rasti tik po ilgos paieškos. Kitas pavyzdys – užsienio el. parduotuvė, kurioje galutinė kaina paaiškėja tik apmokėjimo etape. Vienodesnės taisyklės visoje ES galėtų sumažinti tokių situacijų dažnumą, tačiau konkretaus įgyvendinimo datą bus galima žinoti tik priėmus galutinį teisės aktą.
Kartu su Skaitmeninio sąžiningumo aktu Komisija siūlo tobulinti tarpvalstybinį vartotojų apsaugos institucijų bendradarbiavimą. Europos Komisijos spaudos konferencijoje kalbėta ir apie iki 6 proc. pasaulinės metinės apyvartos siekiančias sankcijas didelio masto atvejais pagal atskirą vartotojų apsaugos priežiūros reformą. Ši suma nereiškia automatinės baudos kiekvienai internetinei parduotuvei ar visiems naujojo akto reikalavimams.
Europoje jau vyksta ir kiti technologijų priežiūros procesai. Neseniai rašėme apie „TikTok“ rekomendacijų tyrimą, Lietuvos DI priežiūros taisykles ir išmaniųjų telefonų pasirinkimo ypatumus. Vis dėlto kiekvienas reglamentas turi skirtingą paskirtį: šis tiesiogiai nukreiptas į sąžiningą vartotojo pasirinkimą.
Kol naujos taisyklės svarstomos, verta jau dabar išsisaugoti mokamos paslaugos nutraukimo datą, perskaityti automatinio atnaujinimo sąlygas ir palyginti visą pirkimo kainą, o ne vien reklaminę nuolaidą. Interneto bendrovėms ši iniciatyva yra signalas peržiūrėti sąsajas ir prenumeratos procesus, tačiau negalima jų kaltinti konkretaus pasiūlymo pažeidimu, kol jis nepriimtas ir neįsigaliojęs.
Verslui ši iniciatyva kelia ir praktinių klausimų. Jei įmonė parduoda prenumeratą, svarbu, kad vartotojas suprastų tiek pradinį pasiūlymą, tiek tolesnę kainą ir atsisakymo galimybes. Toks skaidrumas gali padėti užtikrinti didesnį pasitikėjimą, net jei trumpuoju laikotarpiu sumažėja atsitiktinių užsakymų. Tačiau naujasis projektas dar bus derinamas, todėl įmonėms verta sekti galutinį tekstą ir nevertinti visų šiandien aptariamų idėjų kaip jau galiojančių teisinių pareigų.
Didžioji dalis vartotojo pasirinkimo problemų kyla tada, kai informacijos teoriškai yra, bet ji paslėpta arba pateikiama sunkiai suprantamai. Komisija siekia spręsti ne vien reklaminės frazės tikslumą, bet ir visą pirkimo procesą. Ar tai pavyks, priklausys nuo to, kaip būsimos taisyklės apibrėš manipuliavimą bei kaip bus vertinamos skirtingos skaitmeninės paslaugos.
Šaltinis: Europos Komisijos Skaitmeninio sąžiningumo akto pasiūlymas.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Elektros planų kainų šokas Lietuvoje: nefiksuotų tarifų rodiklis per savaitę padidėjo trečdaliu
2Lietuvoje užblokuota 5,25 mln. sukčių SMS: per tris mėnesius jų padaugėjo daugiau nei keturis kartus
3Šildymas Lietuvoje per mėnesį pabrango 13,55 proc.: Vilnius vis tiek lenkia Rygą ir Taliną
4Ūkininkams gali atsirasti nauji piktžolių naikinimo būdai: DI tyrimams skirta iki 53 mln. dolerių
5ES oficialiame gynybos pristatyme – lietuviškas HORNET XR dronas: vaizdas atkreipė dėmesį į „Granta Autonomy“
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.