Skip to content
DI bumas pasiekė ir obligacijų rinką: ECB atskleidė augančią priklausomybę nuo JAV milžinių

DI sukurta iliustracija.

DI bumas pasiekė ir obligacijų rinką: ECB atskleidė augančią priklausomybę nuo JAV milžinių

Dirbtinio intelekto infrastruktūrai pinigų ieškančios JAV technologijų milžinės užima vis ryškesnę vietą Europos obligacijų rinkoje. Lapkričio 17 d. Europos centrinio banko paskelbtoje analizėje jų svoris investicinio reitingo euro bendrovių obligacijose, kurių likęs terminas viršija dešimtmetį, priartėjo prie 8 proc. Tai aktualu ir eurais investuojantiems Lietuvos gyventojams: valiuta nepasako, kuriai ekonomikai jie iš tiesų skolina.

REKLAMA

ECB nagrinėja didžiuosius debesijos bei DI infrastruktūros operatorius. Per 2026 metus jų investicinio reitingo obligacijų emisijos JAV doleriais viršijo 200 mlrd. dolerių. Naujoje analizėje aptariama ilgų skolų ir sparčiai senstančios technologinės įrangos sąveika: įranga gali būti keičiama gerokai anksčiau, nei ateina laikas grąžinti skolą. Tai savaime nėra nemokumo signalas, tačiau padidina būsimų pajamų svarbą.

Kaip ECB aiškino rugpjūčio analizėje, šiai grupei priskiriamos „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“, „Microsoft“ ir „Oracle“. Jos eurais skolinasi dėl kelių priežasčių: siekia platesnio investuotojų rato, įvairesnių finansavimo šaltinių ir tinkamų finansavimo sąlygų. Toks skolinimasis tarptautinėms įmonėms nėra neįprastas. Neįprastas tampa jo mastas ir koncentracija viename sektoriuje, kuriam būtini didžiuliai duomenų centrų pajėgumai.

Svarbu tiksliai perskaityti 8 proc. rodiklį: jis apibūdina ilgalaikį rinkos segmentą, o ne visas euro obligacijas ar Lietuvos pensijų fondus. ECB taip pat mato glaudesnę technologijų bendrovių akcijų ir obligacijų kainų sąsają. Portfelis, turintis abiejų rūšių vertybinių popierių, gali būti labiau priklausomas nuo to paties verslo perspektyvų, negu leidžia manyti vien akcijų ir obligacijų proporcija.

REKLAMA

Eurais išleista skola nebūtinai reiškia Europos verslą

Obligacija yra paskola jos leidėjui. Kaip aiškina JAV vertybinių popierių priežiūros institucijos investuotojų vadovas, kreditorius paprastai gauna palūkanas, o nustatytu laiku turi atgauti pagrindinę sumą. Tačiau mokėjimai priklauso nuo skolininko pajėgumo. Jei investuotojas obligaciją parduoda anksčiau, jos kaina gali skirtis nuo nominalios vertės. Todėl iš anksto nustatytos palūkanos nėra pažadas, kad rinkos vertė visą laiką išliks vienoda.

Rinkos palūkanoms kylant, anksčiau išleistos mažesnį kuponą mokančios obligacijos paprastai tampa mažiau patrauklios, todėl jų kaina gali kristi. Prisideda infliacijos ir likvidumo rizika: būsimi pinigai gali turėti mažesnę perkamąją galią, o parduoti vertybinį popierių norimu momentu ne visada lengva. Šie dalykai galioja ir didelės technologijų įmonės skolai. Žinomas prekės ženklas nepanaikina finansinio instrumento savybių ir neatstoja jo sąlygų vertinimo.

Didžiųjų technologijų įmonių atėjimas kartu suteikia Europos obligacijų rinkai naujų galimybių. Ankstesnėje ECB analizėje išskirti ilgesni terminai, didesnė technologijų sektoriaus pasiūla ir aukštesni kredito reitingai. Ilgalaikių įsipareigojimų turintiems investuotojams tokia pasiūla gali būti naudinga. Vis dėlto reitingas remiasi ir prielaidomis apie būsimą įmonės veiklą: spartus pajamų augimas bei išlaidų kontrolė turi pasitvirtinti, o šiandieninė finansinė padėtis neaprašo viso dešimtmečio.

REKLAMA

Ką tai keičia vertinant investicijų įvairovę

Lietuvos skaitytojui praktinis klausimas kyla tuomet, kai lyginami keli fondai ar skirtingi portfelio krepšeliai. Euro obligacijų fondas ir pasaulio akcijų fondas gali turėti tų pačių įmonių vertybinių popierių, nors jų pavadinimai ir investavimo taisyklės skiriasi. Tai redakcinė išvada apie koncentracijos vertinimą, ne konkretaus Lietuvos fondo sudėties nustatymas. Pastarajai reikėtų tikrinti jo ataskaitą, didžiausias pozicijas, terminus ir pasirinktą lyginamąjį indeksą. Pavyzdžiui, trys skirtingi fondų valdytojai nebūtinai reiškia tris skirtingus ekonominius statymus. Jei visi jų produktai seka panašius indeksus, didžiausi skolininkai ar akcijų leidėjai gali kartotis. Todėl fondų skaičius portfelyje ir tikroji jo rizikos sklaida yra du atskiri dalykai. Tai aktualu ir Lietuvos gyventojams renkantis automatiškai sudaromus investicijų krepšelius.

DI statybų bumo dydį verta vertinti keliais pjūviais. Jau aprašėme sulėtėjusią naujų duomenų centrų statybų pradžią JAV: vienos statistikos nepakanka viso sektoriaus krypčiai nusakyti. Skolos emisija parodo finansavimo pritraukimą, o pajėgumų statyba, jų panaudojimas ir gaunamos pajamos yra kiti etapai. Tarp jų gali būti nemažas laiko tarpas, kurį investuotojams tenka finansuoti.

Lietuvoje susidomėjimą įmonių skola rodo ir naujų obligacijų rinkos paslaugų teikėjų veiklos pradžia. Vis dėlto naujasis ECB tekstas nėra prognozė, kad DI įmonių skola sukels krizę. Bankas kol kas nenustato aiškaus kitų leidėjų išstūmimo. Pagrindinis stebimas pokytis – vienos verslo krypties reikšmės augimas, dėl kurio investicijų įvairovę tenka vertinti giliau nei pagal turto klasės pavadinimą.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.