NASA tyrimas: Antarktidos ledynas gali dvigubai labiau prisidėti prie jūros lygio kilimo, nei manyta

Sekite TechNaujienos Google

Naujas NASA ir JAV universitetų mokslininkų tyrimas rodo, kad Tveitso ledyno poveikis pasauliniam jūros lygiui kai kuriuose skaičiavimuose gali būti iki dviejų kartų didesnis, nei rodė dalis ankstesnių prognozių. Tokią išvadą mokslininkai gavo patobulinę modelį, kuris tiksliau vertina šiltesnio jūros vandens skverbimąsi po Antarktidos ledu.

Tveitso ledynas Vakarų Antarktidoje kelia didelį susirūpinimą dėl savo dydžio ir glaudaus ryšio su vandenyno procesais. Jo tirpimas priklauso ne tik nuo oro temperatūros: lemiamą vaidmenį gali atlikti po ledu patenkantis vanduo, potvynių sukelti judesiai ir jūros dugno reljefas. Skirtingas šių reiškinių modeliavimas ilgalaikes prognozes gali pakeisti labai reikšmingai.

Apie tyrimą spalio 20 dieną pranešė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija. Jį atliko JPL, Kalifornijos universiteto Irvine ir Dartmuto koledžo mokslininkai. Tyrimo rezultatai spalio 12 dieną paskelbti žurnale „Nature Communications“. Naujas modelis buvo lygintas ir su nuo praėjusio amžiaus pabaigos surinktais palydovų stebėjimais.

Ypač svarbu tiksliai interpretuoti dvigubai didesnio poveikio skaičių. Jis nereiškia, kad bendras visų vandenynų lygis būtinai kils dvigubai greičiau. Kalbama apie konkretaus ledyno indėlį tam tikrose modelio simuliacijose ir palyginimą su kai kuriais ankstesniais vertinimais. Pasaulio jūros lygį taip pat veikia kiti ledynai ir šylantis vandenynų vanduo.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

NASA zondas įjungė variklius beveik be pertraukų: jo tikslas – paslaptingas metalinis asteroidas

4 min. skaitymo • prieš 2 val

DI akcijų išpardavimas supurtė Volstritą: rizikos fondai patyrė didžiausią dienos smūgį per kelerius metus

4 min. skaitymo • prieš 2 val

„Meta“ sulaukė skundo Europoje: leidėjai baiminasi, kad jų turinys bus naudojamas dirbtiniam intelektui

Visi naujausi straipsniai →

Ledyną tirpdo vanduo, besiskverbiantis po jo atrama

Įprasti ledo judėjimo modeliai dažnai naudoja aiškią ribą tarp prie žemės paviršiaus prispausto ir vandenyne plūduriuojančio ledo. Tačiau tikrovėje ši riba gali būti platesnė ir kintanti. Potvynių metu jūros vanduo prasiskverbia po ledu kelis kilometrus, trumpam jį pakelia ir sudaro papildomas sąlygas tirpimui.

Tyrėjai savo modelyje šį procesą aprašo kaip pereinamąją zoną, o ne vieną liniją. Kai į poledines ertmes patenka šiltesnio vandens, jis gali spartinti ledo nykimą tose vietose, kurias paprastesni modeliai laikė palyginti apsaugotomis. Poveikis gali persiduoti ledyno judėjimui ir pakeisti jo atsitraukimo greitį.

NASA teigimu, naujasis modelis istorinį ledyno atsitraukimą, užfiksuotą palydovais nuo dešimtojo dešimtmečio, atkūrė keturis kartus tiksliau nei modeliai, kuriuose nebuvo atsižvelgiama į šią platesnę vandens prasiskverbimo zoną. Tai svarbus metodinis rezultatas: modelis turi atitikti jau įvykusius pokyčius, kad jo ateities scenarijus būtų galima vertinti rimčiau.

Tačiau net geresnis istorinių duomenų atkartojimas negarantuoja vienos tikslios prognozės šimtmečio pabaigai. Ateities pokyčiai priklausys nuo atmosferos ir vandenynų šiltėjimo, regioninių srovių bei kitų sunkiai numatomų veiksnių. Mokslininkai siekia sumažinti nežinomybės dalį, o ne paskelbti galutinę nekintančią jūros lygio kilimo datą.

Ką nauji skaičiavimai reiškia pakrančių miestams

Ilgalaikės jūros lygio prognozės reikalingos planuojant uostus, pakrančių kelių infrastruktūrą, krantotvarkos darbus ir gyvenamųjų teritorijų apsaugą. Kai objektai statomi dešimtmečiams, net santykinai nedideli skirtingų scenarijų skirtumai gali pakeisti projektavimo reikalavimus. Todėl mokslininkai stengiasi kuo tiksliau suprasti kiekvieno reikšmingo ledyno dinamiką.

Lietuvai ši tema aktuali dėl Baltijos pajūrio, nors Antarktidos ledyno indėlio negalima automatiškai sutapatinti su būsimu vandens lygio pokyčiu Klaipėdoje ar Palangoje. Regioniniam jūros lygiui įtakos turi ir vietinė sausumos dinamika, vėjai, audros bei Baltijos jūros vandens apykaita. Konkrečiam pakrantės planavimui reikalingos regioninės prognozės.

Anksčiau „TechNaujienos.lt“ nagrinėjo spartaus Antarktidos ledo nykimo riziką. Naujasis NASA tyrimas šią temą papildo konkrečiu mechanizmu: jūros vanduo veikia ledyną ne tik ties matomu kraštu, bet ir giliai po jo atramine dalimi, kur pokyčius stebėti daug sunkiau.

Mokslininkų darbe ypač vertingas yra tiesioginis ryšys tarp skaitinių prognozių ir realių palydovinių stebėjimų. Jeigu modelis tiksliau atkartoja praeityje išmatuotą ledyno atsitraukimą, galima geriau išskirti, kurie fiziniai procesai turėtų būti vertinami būsimuose tyrimuose. Tačiau vienas regionas neaprašo visos Antarktidos ir savaime nepanaikina kitų modelių poreikio. Svarbu įvertinti skirtingas šiltesnio vandens prasiskverbimo sąlygas ir palyginti jas su kitomis vietovėmis. Dėl to tyrimo rezultatai yra reikšmingas indėlis į pasaulinių projekcijų tikslinimą, o ne viena galutinė katastrofos data. Pakrančių planavimo institucijoms svarbūs keli tarpusavyje palyginami scenarijai bei reguliariai atnaujinami stebėjimai.

Tyrėjai planuoja toliau tobulinti modelius ir lyginti juos su naujais palydoviniais bei vietiniais stebėjimais. Būtent tokie duomenys padės tikrinti, ar poledinio vandens judėjimas ilgainiui sukelia ankstyvesnių vertinimų neapimtus pokyčius, ir kokio masto ilgalaikių priemonių reikės labiausiai pažeidžiamose pasaulio pakrantėse.