Antarktidos jūros ledas pasiekė trečią mažiausią žiemos maksimumą per stebėjimų istoriją

Sekite TechNaujienos Google

Antarktidos jūros ledas 2026 metų rugsėjo 14 dieną pasiekė metinį maksimumą – maždaug 17,59 mln. kvadratinių kilometrų. Tai trečias mažiausias žiemos maksimumas nuo palydovinių stebėjimų pradžios, spalio 12 dieną paskelbė NASA. Skaičius svarbus todėl, kad Pietų pusrutulio žiemos pabaigoje jūros ledo paprastai būna daugiausia.

Priešingai nei Arktyje, kur vandenyną beveik apsupa žemynai, Antarktidą supa atviras vandenynas. Šaltuoju metų laiku ledas plečiasi nuo žemyno į jūrą, o šiltesniu laikotarpiu traukiasi. Todėl mokslininkai kasmet matuoja ir didžiausią, ir mažiausią jo išplitimą.

NASA Žemės observatorijos duomenimis, įvertis parengtas kartu su JAV Nacionaliniu sniego ir ledo duomenų centru (NSIDC). Jūros ledo išplitimu laikomos zonos, kuriose ledas dengia bent 15 proc. paviršiaus. Tai standartinis matavimo slenkstis, o ne teiginys, kad visas nurodytas plotas yra vientisai užšalęs.

Ši skirtis svarbi. Skaitytojui milijonai kvadratinių kilometrų gali atrodyti kaip tiksli užšalusio vandenyno teritorija, tačiau dalyje jos tarp ledo lyčių lieka atviro vandens. „Išplitimas“ ir bendras faktinis ledo plotas yra skirtingi rodikliai.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 59 minutės

Netikras CAPTCHA patikrinimas gali užkrėsti kompiuterį: kaip atpažinti apgavystę

3 min. skaitymo • prieš 2 val

„Google“ kuria „Android“ DI seifą: jautrius duomenis izoliuos net nuo pagrindinės sistemos

3 min. skaitymo • prieš 2 val

NASA marsaeigis „Perseverance“ pagerino važiavimo kitoje planetoje rekordą – kodėl tai svarbu

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl vienas rekordas nepaaiškina visų pokyčių

Antarktidos jūros ledas priklauso nuo oro temperatūros, vėjo, vandenyno šilumos, srovių ir sezoninių svyravimų. Stiprus vėjas gali stumti ledo laukus toliau nuo kranto, todėl palydovų matomas išplitimas ne visada vienodai atspindi vietinį ledo storį ar jo būklę.

Mokslininkai lygina tuos pačius sezonus per daugelį metų. Naujas mažas maksimumas yra reikšmingas signalas ilgalaikiame stebėjimų rinkinyje, tačiau vien iš jo negalima apskaičiuoti būsimo vasaros minimumo. Iki vasario ledą veiks dar keli mėnesiai kitokių orų ir vandens sąlygų.

Dar viena painiava – jūros ledas ir žemyninis ledynas. Jūros ledas susidaro užšąlant vandenynui ir plūduriuoja. Žemyniniuose ledynuose sukauptas sniegas bei ledas yra sausumoje. Būtent į vandenyną patekęs sausumos ledas tiesiogiai prisideda prie pasaulinio jūros lygio kilimo.

Kokius duomenis mokslininkai stebės toliau

Palydovai suteikia galimybę kasmet matuoti didžiulius plotus, į kuriuos ekspedicijos atvykti negalėtų. Skirtingų jutiklių ir palyginamų metodų naudojimas leidžia susidaryti nuoseklų vaizdą, nors kiekvienas matavimas turi apibrėžtą neapibrėžtumą.

Toliau stebimas jūros ledo traukimasis per Pietų pusrutulio pavasarį ir vasarą. Mokslininkams rūpės ne tik minimalus pasiektas plotas, bet ir ledų pasiskirstymas, jų tankis, sąsajos su vandenyno temperatūra ir ankstesnių metų duomenimis.

Šis rekordas primena, kad klimato istorija dažnai slypi ne viename įspūdingame skaičiuje, o ilgose ir kruopščiai apibrėžtose matavimų eilutėse. Jūros ledo pokyčius būtina skirti nuo kitų Antarktidos ledo sistemų, jei norime suprasti jų poveikį aplinkai be klaidinančių išvadų.