Antarktidos pakrantėje plūduriuojantis ledkalnis.
Po 3 km storio Antarktidos ledu aptikta milžiniška iki šiol nežinoma struktūra
TRUMPAI
- • Po Antarktidos ledu aptikta milžiniška iki šiol nežinoma geologinė sistema.
- • Tyrėjai mano, kad ji susiformavo dar prieš žemyną padengiant ledui.
- • Atradimas gali padėti tiksliau prognozuoti ledynų pokyčius ateityje.
Po Rytų Antarktidos ledynu aptikta milžiniška geologinė struktūra, sudaryta iš dešimčių tarpusavyje susijusių požeminių baseinų. Tyrėjai nustatė, kad ši sistema driekiasi po daugiau nei 3 kilometrų storio ledu ir gali būti viena didžiausių tokio tipo struktūrų Žemės žemyninėje plutoje. Atradimas ne tik padeda geriau suprasti Antarktidos geologinę praeitį, bet ir gali būti svarbus prognozuojant, kaip ateityje keisis kai kurios klimato kaitai jautrios ledyno dalys, skelbia Durhamo universiteto mokslininkai.
Netikėtas atradimas po Antarktidos ledu
Jungtinės Karalystės tyrėjai po Rytų Antarktidos ledynu identifikavo milžinišką tarpusavyje susijusių požeminių baseinų sistemą. Kai kuriose vietose šiuos darinius dengia daugiau nei 3 kilometrų storio ledas, todėl jie ilgą laiką buvo praktiškai nematomi tiesioginiams stebėjimams.
Kaip teigiama „Nature Geoscience“ paskelbto tyrimo išvadose, mokslininkai nustatė, kad anksčiau atskirai tirti Vilkso, Auroros ir keli kiti polediniai baseinai iš tikrųjų priklauso vienai bendrai geologinei struktūrai. Dėl jo formos tyrėjai šį atradimą pavadino Rytų Antarktidos vėduoklės formos baseinų provincija (angl. East Antarctic Fan-Shaped Basin Province).
Aptikta sistema apima mažiausiai 30 baseinų ir driekiasi per didelę Rytų Antarktidos dalį. Ji taip pat apima teritoriją, kurioje yra Vostoko ežeras – didžiausias žinomas poledinis ežeras Žemėje. Tyrimo autoriai pažymi, kad tai pirmas kartas, kai šie geologiniai objektai buvo įvertinti kaip vienos didelės struktūros dalys.
JUMS GALI PATIKTI: Mokslininkai sunerimę: Antarktidos gelmėse fiksuojama stiprėjanti gravitacinė anomalija
Kaip galėjo susiformuoti ši milžiniška struktūra?
Mokslininkų vertinimu, aptikta sistema susiformavo dar gerokai anksčiau nei Antarktidą padengė ledynai. Tuo metu žemynai atrodė visiškai kitaip nei šiandien ir buvo susijungę į vieną didžiulį superkontinentą, vadinamą Gondvana.
Tyrėjai mano, kad ilgainiui žemyninė pluta šiame regione pradėjo pamažu temptis ir skilinėti. Dėl šio proceso susiformavo dideli įdubimai, kurie vėliau virto milžiniškais baseinais. Žvelgiant iš viršaus, jų išsidėstymas primena išskleistą rankinę vėduoklę, todėl naujajai struktūrai ir suteiktas atitinkamas pavadinimas.

Pasak mokslininkų, šis procesas galėjo būti susijęs ir su vėlesniu Antarktidos bei Australijos atsiskyrimu. Kitaip tariant, po ledu aptikta struktūra gali saugoti informaciją apie vienus svarbiausių geologinių įvykių Žemės istorijoje.
Kodėl šis atradimas svarbus šiandien?
Tyrėjų teigimu, nepaisant to, kad aptikta struktūra susiformavo prieš dešimtis ar net šimtus milijonų metų, jos poveikis gali būti juntamas ir dabar. Po storu Antarktidos ledu esantis reljefas lemia, kaip juda ledynai, kur kaupiasi poledinis vanduo ir kurios ledo masės yra stabilesnės už kitas.
Mokslininkai pabrėžia, kad geresnis poledinio kraštovaizdžio supratimas gali padėti tiksliau prognozuoti Antarktidos ledynų elgseną ateityje. Kadangi šiame regione sukaupti milžiniški ledo kiekiai, tokie tyrimai svarbūs vertinant ilgalaikius jūros lygio pokyčius ir klimato kaitos poveikį pasauliui.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslininkai baimėje: Antarktidos ledynai gali išnykti daug greičiau, nei manyta – pasekmes pajaustų visas pasaulis
Naujoji struktūra taip pat atskleidžia, kad po Antarktidos ledu vis dar slypi daug neištirtų geologinių paslapčių. Tobulėjant radarų, gravitacijos ir seisminių matavimų technologijoms, mokslininkai tikisi aptikti ir daugiau senovinio kraštovaizdžio fragmentų, kurie iki šiol buvo paslėpti po kelių kilometrų storio ledu.
O kuo dar pasaulį stebina Antarktida? Galite sužinoti TechNaujienos.lt parengtame vaizdo reportaže:
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Žmones pasaulyje vienija keistas vaikščiojimo įprotis: mokslininkai vis dar nežino, kodėl
2Ką žmonės dažniausiai pamiršta planuodami lauko pavėsinę? Vėliau šios klaidos kainuoja brangiausiai
3Ar verta elektromobilio įkrovimo stotelę įsirengti namuose?
4Praleistas skambutis iš užsienio? Štai ką daryti prieš perskambinant
5Kodėl vieni vakarėliai įsimena visam gyvenimui, o kiti — ne
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.