Skip to content
15,4 mln. ląstelių analizė atskleidė bendrų bruožų 42 vėžio rūšių aplinkoje

DI sukurta iliustracija.

15,4 mln. ląstelių analizė atskleidė bendrų bruožų 42 vėžio rūšių aplinkoje

Vėžio tyrėjai sujungė 15,4 mln. ląstelių duomenis ir aptiko panašių biologinių reakcijų aplink skirtinguose organuose augančius navikus. Sukurtas atlasas aprėpia 42 solidinių navikų tipus bei žmogaus ir pelės mėginius. Jo tikslas – padėti suprasti aplinką, kuri gali palaikyti naviko augimą arba trukdyti imuninei sistemai jį kontroliuoti, ir suteikti bendrą atskaitos tašką naujiems tyrimams.

REKLAMA

Lapkričio 18 d. žurnale „Nature“ paskelbtame darbe nagrinėjamos ne vien pačios piktybinės ląstelės. Daugiausia dėmesio skiriama naviką supančioms imuninėms, jungiamojo audinio, kraujagyslių ir kitoms ląstelėms. Tyrėjai parengė ir viešą internetinį įrankį, kuriuo galės naudotis kitų laboratorijų mokslininkai. Tai didelis bendrų duomenų išteklius, tačiau jis savaime dar nėra naujas diagnostinis testas ar gydymas konkrečiam pacientui.

Navikas keičia ir aplink save esantį audinį

Naviko mikroaplinka vadinama aplinkinių ląstelių ir medžiagų visuma, su kuria sąveikauja vėžinės ląstelės. Vienos jos dalys gali dalyvauti imuninėje gynyboje, kitos – formuoti atraminį audinį, kraujagysles ar uždegiminius signalus. Todėl vien nustatyti naviko ląstelių savybes ne visada pakanka. Tyrimo autoriai siekė išsiaiškinti, ar skirtinguose organuose šios aplinkinės ląstelės į vėžį reaguoja pagal pasikartojančius modelius, kuriuos būtų galima palyginti vienoda metodika.

Analizei buvo atrinkti 258 viešai paskelbti duomenų rinkiniai. Galutinėje bazėje – 3 381 žmogaus ir pelės mėginys, įskaitant tyrime naudotus palyginamuosius audinius. Šių skaičių nereikėtų vadinti tiek pat pacientų: dalis mėginių yra gyvūnų kilmės, o mėginys ir žmogus nėra tas pats apskaitos vienetas. Patys autoriai atskirai pateikia 2 855 žmogaus ir 526 pelės mėginius, todėl skirtumas tarp tyrimo masto ir pacientų skaičiaus čia esminis.

REKLAMA

Mokslininkai analizavo pavienių ląstelių RNR duomenis, kurie padeda nustatyti tuo metu veikiančius genus. Sujungiant skirtingų laboratorijų rezultatus kyla papildoma problema: dalį skirtumų gali lemti matavimo ar duomenų apdorojimo būdas. Dėl to darbe naudotos kelios integravimo strategijos, o ląstelių priskyrimas grupėms buvo tikrinamas ir tikslinamas. Toks etapas svarbus, kad atlasas atspindėtų biologiją, o ne vien laboratorijų techninius skirtumus ar pasirinkto algoritmo ypatybes.

Rezultatai parodė pasikartojančių aplinkinio audinio ir imuninių ląstelių būsenų skirtinguose navikų tipuose. Dalis požymių buvo bendri žmogaus ir pelės mėginiams. Tai padeda tyrėjams aiškiau matyti, kur gyvūnų modeliai gali būti naudingi nagrinėjant žmogaus ligą. Tačiau bendras genų aktyvumo bruožas dar nereiškia, kad bet kuris vaistas abiem rūšims veiks vienodai: gydymo poveikį reikia patikrinti atskirais eksperimentais ir klinikiniais tyrimais.

Atviras įrankis būsimiems eksperimentams

Vienas darbe aptartų pavyzdžių – tam tikra uždegiminių fibroblastų grupė, pasižyminti ISG15 geno raiška. Ji buvo gausesnė navikuose, o jos požymiai siejosi su prastesnėmis klinikinėmis baigtimis. Autoriai dalį skaičiavimais numatytų sąveikų papildomai tikrino laboratoriniais ir gyvūnų bandymais. Tai sustiprina konkrečias biologines išvadas, tačiau viso atlaso nepaverčia išbandytų gydymo metodų sąrašu. Tokios sąsajos padeda iškelti hipotezę apie galimą gydymo taikinį, tačiau neįrodo, kad konkrečios ląstelių grupės pašalinimas jau pagerintų pacientų išgyvenamumą. Tai kryptis, kuriai reikalingi papildomi priežastinį ryšį ir gydymo saugumą tikrinantys darbai.

REKLAMA

„TMEAtlas“ portale tyrėjai gali patys nagrinėti ląstelių grupes ir jų genų aktyvumą. Kartu pateiktas programinis paketas „scTME“, skirtas naujus duomenis susieti su atlaso klasifikacija. Praktinė vertė ta, kad skirtingos laboratorijos galėtų palyginti panašias ląsteles naudodamos bendresnį žodyną. Lietuvos mokslininkams prieinamas tas pats viešas išteklius – norint perskaityti paskelbtą atlaso informaciją nereikia kurti tokio dydžio mėginių kolekcijos iš naujo.

Atlaso aprėptis turi aiškias ribas. Į šią analizę neįtraukti kraujo ir centrinės nervų sistemos vėžiai, todėl jos išvadų negalima taikyti visoms onkologinėms ligoms be išimties. Pavyzdžiui, anksčiau aprašytas ankstyvo atsako į leukemijos gydymą tyrimas nagrinėjo kitą ligų grupę ir kitą klausimą. Tokie darbai papildo bendrą pažinimą, tačiau vieno jų rezultatai nėra tiesioginis kito patvirtinimas.

Didelė duomenų bazė taip pat neišsprendžia visų klinikinių klausimų: joje sujungti skirtingais laikotarpiais ir skirtingais tikslais surinkti mėginiai, o ne vienas visiems pacientams vienodai suplanuotas gydymo bandymas. Naujo darbo stiprybė – galimybė ieškoti bendrų naviko aplinkos savybių ir tikslingiau pasirinkti būsimus eksperimentus. Pacientui naudingas gydymas atsiras tik tada, jei tokiais duomenimis paremta hipotezė pasiteisins atliekant tolesnius saugumo ir veiksmingumo tyrimus.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

TechNaujienos.lt Patikrintos technologijų, mokslo ir gynybos naujienos iš Lietuvos ir viso pasaulio.

10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.