DI sukurta iliustracija.
Laboratorijoje sukurtas žarnyno audinys su imuninėmis ląstelėmis parodė, kaip plinta infekcija
Mokslininkai sukūrė žmogaus žarnyno audinio modelį, kuriame vienu metu galima stebėti bakterijas, apsauginį epitelį ir tame pačiame audinyje esančias imunines ląsteles. Užkrėtus jį salmonelėmis paaiškėjo, kaip infekuotos ląstelės suaktyvina imuninį atsaką, o šis prisideda prie apsauginio barjero pažeidimo. Toks modelis leidžia tirti žmogaus infekcijos eigą gerokai sudėtingesnėje aplinkoje nei paprasta vienos rūšies ląstelių kultūra.
Lapkričio 18 d. žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime aprašytos inžineriniu būdu suformuotos plonosios ir storosios žarnos audinių sistemos. Jose pavyko suderinti kelių tipų epitelio ląsteles, gleivių sluoksnį ir to paties donoro audinyje gyvenančias atminties T ląsteles. To paties donoro ląstelės padeda tirti audinio ir jo imuninės aplinkos sąveiką, nes į vieną modelį nesujungiami atsitiktinai parinkti skirtingų žmonių komponentai. Tyrimo rezultatas nėra persodinimui paruošta žarna ar naujas gydymas. Tai kontroliuojama laboratorinė platforma, skirta išsiaiškinti, kaip skirtingi žmogaus audinio komponentai veikia vienas kitą.
Infekciją galima stebėti iš abiejų barjero pusių
Žarnyno epitelis atlieka sudėtingą darbą: jis turi sąveikauti su žarnos turiniu, tačiau kartu saugoti gilesnius audinius. Vien bakterijos patekimas šalia ląstelės ir jos įsiskverbimas į ląstelę nėra tas pats procesas. Tyrėjams svarbu šiuos etapus atskirti, nes nuo jų priklauso ir uždegimo signalai, ir audinio atsakas. Naujoji sistema suteikė prieigą prie paviršiaus, su kuriuo kontaktuoja mikroorganizmai, ir leido šias sąveikas analizuoti atskirai.
Įprasti žarnyno organoidai gali sudaryti uždaras struktūras, todėl jų vidinį paviršių pasiekti ne visada patogu. Šiame darbe naudota kitokia architektūra: ląstelės auginamos ant specialiai suformuoto hidrogelio paviršiaus, atkuriant pasikartojančias žarnyno kriptas primenančias įdubas. Toks išdėstymas padeda palaikyti kamieninių ir subrendusių ląstelių organizaciją. Kartu išlieka galimybė kontroliuoti, kas patenka į audinio paviršių, ir tiesiogiai stebėti, kaip jis keičiasi eksperimento metu.
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.
Diskusija
0Ką manote apie šią naujieną? Pasidalinkite savo nuomone.
Komentuodami laikykitės komentavimo taisyklių .
Komentarai
Naujausi pirmiausiaĮkeliama...