Skip to content
Laboratorijoje sukurtas žarnyno audinys su imuninėmis ląstelėmis parodė, kaip plinta infekcija

DI sukurta iliustracija.

Laboratorijoje sukurtas žarnyno audinys su imuninėmis ląstelėmis parodė, kaip plinta infekcija

Mokslininkai sukūrė žmogaus žarnyno audinio modelį, kuriame vienu metu galima stebėti bakterijas, apsauginį epitelį ir tame pačiame audinyje esančias imunines ląsteles. Užkrėtus jį salmonelėmis paaiškėjo, kaip infekuotos ląstelės suaktyvina imuninį atsaką, o šis prisideda prie apsauginio barjero pažeidimo. Toks modelis leidžia tirti žmogaus infekcijos eigą gerokai sudėtingesnėje aplinkoje nei paprasta vienos rūšies ląstelių kultūra.

REKLAMA

Lapkričio 18 d. žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime aprašytos inžineriniu būdu suformuotos plonosios ir storosios žarnos audinių sistemos. Jose pavyko suderinti kelių tipų epitelio ląsteles, gleivių sluoksnį ir to paties donoro audinyje gyvenančias atminties T ląsteles. To paties donoro ląstelės padeda tirti audinio ir jo imuninės aplinkos sąveiką, nes į vieną modelį nesujungiami atsitiktinai parinkti skirtingų žmonių komponentai. Tyrimo rezultatas nėra persodinimui paruošta žarna ar naujas gydymas. Tai kontroliuojama laboratorinė platforma, skirta išsiaiškinti, kaip skirtingi žmogaus audinio komponentai veikia vienas kitą.

Infekciją galima stebėti iš abiejų barjero pusių

Žarnyno epitelis atlieka sudėtingą darbą: jis turi sąveikauti su žarnos turiniu, tačiau kartu saugoti gilesnius audinius. Vien bakterijos patekimas šalia ląstelės ir jos įsiskverbimas į ląstelę nėra tas pats procesas. Tyrėjams svarbu šiuos etapus atskirti, nes nuo jų priklauso ir uždegimo signalai, ir audinio atsakas. Naujoji sistema suteikė prieigą prie paviršiaus, su kuriuo kontaktuoja mikroorganizmai, ir leido šias sąveikas analizuoti atskirai.

Įprasti žarnyno organoidai gali sudaryti uždaras struktūras, todėl jų vidinį paviršių pasiekti ne visada patogu. Šiame darbe naudota kitokia architektūra: ląstelės auginamos ant specialiai suformuoto hidrogelio paviršiaus, atkuriant pasikartojančias žarnyno kriptas primenančias įdubas. Toks išdėstymas padeda palaikyti kamieninių ir subrendusių ląstelių organizaciją. Kartu išlieka galimybė kontroliuoti, kas patenka į audinio paviršių, ir tiesiogiai stebėti, kaip jis keičiasi eksperimento metu.

REKLAMA

Skirtingos kilmės audiniai išsaugojo plonajai arba storajai žarnai būdingus požymius net tada, kai buvo auginami tomis pačiomis sąlygomis. Susidarė ir regionui būdingas gleivių sluoksnis. Tai reikšminga todėl, kad žarnynas nėra viena visur vienodai veikianti terpė. Skirtingos jo dalys turi savitą ląstelių sudėtį ir funkcijas, o pernelyg supaprastintas modelis gali paslėpti skirtumus, nuo kurių priklauso infekcijos ar vaisto poveikis.

Bandymuose naudotos „Salmonella Typhimurium“ bakterijos. Tyrėjai nagrinėjo ir paviršiuje esančius, ir į epitelio ląsteles patekusius mikroorganizmus, pasitelkdami pavienių ląstelių genų aktyvumo analizę. Viena esminių išvadų susijusi su IL-18 – signaline molekule, kurią infekcijos metu išskiria epitelis. Laboratorinėje sistemoje šio signalo pakako suaktyvinti audinyje esančias T ląsteles ir paskatinti jų uždegiminį atsaką. Taip buvo galima sekti konkrečią ryšio grandinę tarp užkrėsto audinio ir imuniteto.

Suaktyvėjusios T ląstelės sustiprino infekcijos sukeltą epitelio ląstelių atsiskyrimą. Toks procesas gali padėti pašalinti infekuotą audinį, tačiau kartu susilpnina vientisą apsauginį sluoksnį. Rezultatas parodo, kodėl imuninės reakcijos negalima apibūdinti vien kaip stiprios arba silpnos: svarbu, kur ji vyksta, į kokį signalą reaguoja ir kokį poveikį daro aplinkinėms ląstelėms. Tyrime tai buvo stebima laboratorijoje, todėl visos klinikinės infekcijos eigos jis neatkuria.

REKLAMA

Ko šiam modeliui dar trūksta

Patys autoriai nurodo kelias svarbias ribas. Sukurtuose audiniuose nėra tikrų žarnyno gaurelių, dalies specializuotų epitelio ląstelių ir kai kurių kitų imuninės sistemos ląstelių grupių. Skysčių apykaita taip pat neatitinka visų gyvo organo sąlygų. Be to, bakterijų įsiskverbimo dažnis eksperimente gali būti didesnis nei fiziologinėmis sąlygomis. Vadinasi, modelis padeda išskirti mechanizmus, tačiau jo matuojamų dydžių negalima tiesiogiai perkelti į paciento organizmą.

Tolesnės galimybės apima skirtingose žarnyno vietose vykstančio vaistų ir maistinių medžiagų pasisavinimo, gleivių savybių bei uždegiminių ligų mechanizmų tyrimus. Autoriai šias kryptis pateikia kaip būsimus taikymus, o ne jau patvirtintus diagnostikos metodus. Lietuvos biotechnologijų ir medicinos tyrėjams tokio darbo vertė būtų galimybė tiksliau pasirinkti, kokį žmogaus biologijos procesą tikrinti dar prieš pereinant prie sudėtingesnių tyrimų. Konkrečios vietinės laboratorijos dalyvavimas šiame darbe neskelbiamas.

Žarnyno tyrimuose svarbi ir kita sąveikos pusė – mikroorganizmų aplinka bei jų gaunamos medžiagos. Pavyzdžiui, anksčiau aprašytas motinos pieno fermento tyrimas nagrinėjo mikrobiotos formavimąsi. Naujas audinio modelis papildo tokį pažinimą kitu kampu: leidžia matyti ne vien bakterijų buvimą, bet ir gyvo žmogaus epitelio bei imuninių ląstelių reakciją. Būtent šių komponentų sujungimas viename valdomame eksperimente yra svarbiausias paskelbto darbo žingsnis.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

TechNaujienos.lt Patikrintos technologijų, mokslo ir gynybos naujienos iš Lietuvos ir viso pasaulio.

10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.