Skip to content
100 mln. eurų švariai energetikai: „Luxcara“ partnerystėje – ir projektai Latvijoje

DI sukurta iliustracija.

100 mln. eurų švariai energetikai: „Luxcara“ partnerystėje – ir projektai Latvijoje

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas EBRD įsipareigojo investuoti 100 mln. eurų į bendrą investavimo struktūrą, kurią konsultuoja Vokietijos energetikos infrastruktūros valdytoja „Luxcara“. Tarp pradinių investicijų nurodyti vėjo ir saulės energetikos projektai Latvijoje bei Graikijoje. Lietuvos skaitytojams ši naujiena svarbi dėl artimos rinkos: Baltijos energetikos plėtrą lemia ne tik naujų elektrinių technologijos, bet ir galimybė pritraukti ilgalaikį kapitalą.

REKLAMA

Apie susitarimą lapkričio 18 d. oficialiai pranešė „Luxcara“. Struktūra „Central Eastern Europe Co-Invest“ investuos kartu su jos fondu „Flaveo IV Green Energy“, daugiausia dėmesio skirdama Vidurio ir Rytų Europai. Paskelbtas 100 mln. eurų įsipareigojimas taikomas visai šiai struktūrai. Jo negalima laikyti vien Latvijai skirta suma, nes pranešime lėšų paskirstymas pagal valstybes nepateikiamas.

Banko kapitalas jungiamas su infrastruktūros valdytojo patirtimi

Bendro investavimo modelis leidžia instituciniam investuotojui dalyvauti tinkamuose projektuose kartu su jau veikiančiu fondu. EBRD įneša kapitalą, regiono patirtį ir savo investavimo mandatą, o „Luxcara“ – energetikos objektų vystymo, finansavimo bei valdymo kompetencijas. Tai skiriasi nuo vienos konkrečios elektrinės statybų sutarties. Susitarimas sukuria investavimo pagrindą, o atskirų objektų terminai bei techninės savybės priklauso nuo pačių projektų.

„Luxcara“ nurodo, kad užbaigus bendro investavimo susitarimą portfelyje jau yra vėjo ir saulės projektų Graikijoje bei Latvijoje. Tačiau viešame pranešime neįvardyti jų pavadinimai, bendra galia ar planuojamos gamybos datos. Todėl iš paskelbtos sumos negalima patikimai apskaičiuoti, kiek naujų megavatų būtent Latvijoje bus prijungta prie tinklo. Tam reikėtų atskirų konkrečių objektų dokumentų.

REKLAMA

Platesnis „Flaveo IV“ portfelis apima ne tik vėjo ir saulės elektrines, bet ir baterijų kaupiklius, žaliąjį vandenilį bei susijusią infrastruktūrą. Šis įvairovės aprašymas svarbus suprantant fondo kryptį, tačiau jis nėra pažadas, kad visi tokie projektai bus finansuojami naujuoju 100 mln. eurų įsipareigojimu. Bendro investavimo pranešimas konkrečiai kalba apie švarios elektros gamybos projektus ir nurodytą regioninį prioritetą.

Energetikos infrastruktūrai reikia ilgo planavimo: lėšos skiriamos dar prieš objektui pradedant parduoti elektrą. Investuotojui tenka vertinti statybos kainą, prijungimo galimybes, gamybos sąlygas ir būsimas pajamas. Dėl to vien kapitalo prieinamumas negarantuoja greito projekto įgyvendinimo, tačiau be jo daugelis planų apskritai nepasiektų statybų. Nauja partnerystė svarbi pirmiausia kaip papildomas finansavimo kanalas tokiems ilgalaikiams objektams.

Latvijos projektai svarbūs ir bendrame Baltijos kontekste

Lietuvos ir Latvijos energetikos sistemos veikia glaudžiai susijusiame regione, todėl kaimyninės šalies gamybos plėtra aktuali ir mūsų rinkos dalyviams. Vis dėlto konkretaus poveikio Lietuvos elektros kainoms iš šio pranešimo nustatyti negalima. Kainą lemia gamybos ir vartojimo santykis konkrečią valandą, tinklų pralaidumas bei kitos rinkos sąlygos. Finansavimo susitarimas dar nėra papildoma elektros energija sistemoje.

REKLAMA

Vėjo elektrinių veikimą taip pat lemia aplinka, o ne vien vardinė galia. Neseniai aprašytas tyrimas apie vėjo parkų ir debesų sąveiką parodo, kodėl gamybos modeliavimas išlieka technine užduotimi. Investicinis portfelis savo ruožtu padeda paskirstyti riziką tarp skirtingų vietovių ir technologijų. Tačiau nei geografijos įvairovė, nei technologijų derinimas nepanaikina būtinybės kruopščiai įvertinti kiekvieną objektą.

Europoje tuo pačiu metu naudojami ir kitokie energetikos finansavimo modeliai. Pavyzdžiui, Nyderlandų jūriniams vėjo parkams patvirtinta valstybės pagalbos schema yra kitokio pobūdžio priemonė nei EBRD bendras investavimas su infrastruktūros fondu. Lyginant skelbiamas sumas svarbu atskirti paramos ribą, investuotojo įsipareigojimą ir galutinę statybos kainą. Šiuo atveju 100 mln. eurų apibūdina banko kapitalo įsipareigojimą.

„Luxcara“ energetikos infrastruktūros investicijomis užsiima nuo 2009 metų ir nurodo turinti daugiau nei 80 šios srities specialistų. Jos veikla apima projektų įsigijimą, finansavimo struktūrą, statybą ir ilgalaikį valdymą. EBRD yra daugiašalis bankas, kurio akcininkės yra 77 valstybės, Europos Sąjunga ir Europos investicijų bankas. Šių skirtingų dalyvių bendradarbiavimas paaiškina susitarimo logiką: regioninę banko veiklą sujungti su valdytojo gebėjimu parengti ir prižiūrėti energetikos projektus.

„Luxcara“ taip pat pranešė, kad naujesnis jos fondas „Flaveo V“ šiuo metu renka kapitalą ir tęs Europos energetikos infrastruktūros kryptį. Tai atskiras lėšų rinkimo etapas, kurio nereikėtų sudėti su paskelbta EBRD suma kaip vieno užbaigto sandorio. Artimiausios konkretesnės žinios apie Latvijos dalį būtų atskirų projektų pavadinimai, galia, finansavimo struktūra ir prijungimo terminai – šių duomenų dabartiniame partnerystės pranešime dar nėra.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

TechNaujienos.lt Patikrintos technologijų, mokslo ir gynybos naujienos iš Lietuvos ir viso pasaulio.

10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.