Skip to content
Iš universitetų išaugę verslai Europoje verti 492 mlrd. dolerių: silpnoji vieta – plėtros pinigai

DI sukurta iliustracija.

Iš universitetų išaugę verslai Europoje verti 492 mlrd. dolerių: silpnoji vieta – plėtros pinigai

Europos universitetuose ir tyrimų centruose gimusių technologijų verslų bendra vertė pasiekė 492 mlrd. JAV dolerių. Daugiau kaip 9 300 tokių įmonių sukūrė per 220 tūkst. darbo vietų, o jų pritrauktos investicijos šiemet jau siekia 13,8 mlrd. dolerių. Darbo vietų skaičius šiose įmonėse nuo 2020 metų padidėjo 2,8 karto. Tai rodo poveikį už investuotojų portfelių ribų – augantiems verslams reikia tyrėjų, inžinierių ir kitų specialistų. Vis dėlto dideliems augimo etapams Europa dar nemaža dalimi remiasi kitų regionų kapitalu – tai vienas ryškiausių naujos ataskaitos signalų.

REKLAMA

Lapkričio 18 d. Helsinkyje vykstančiame „Slush“ renginyje pristatyta „European Spinouts Report 2026“ ataskaita, kurią „Dealroom“ parengė su „AlbionVC“, „Atlantic“, „MITO Technology“ ir „FORWARD.one“. Joje nagrinėjami fundamentaliomis technologijomis ir gyvybės mokslais paremti verslai. Ši kryptis artima ir Lietuvos biotechnologijų bei inžinerijos sektoriams, kuriems aktualu, kaip laboratorijoje sukurtą sprendimą paversti parduodamu produktu ir finansuoti jo gamybą.

Didelė vertė dar nereiškia pinigų universiteto sąskaitoje

Ataskaitos autoriai akademinės kilmės verslu laiko įmonę, kurios pagrindas yra universitete ar tyrimų centre atlikti moksliniai tyrimai. Universitetas nebūtinai turi jos akcijų: ryšys gali būti grindžiamas licencija, autoriniu atlygiu ar kitokiu susitarimu. Vien dalyvavimas universiteto akseleratoriuje įmonės į šią grupę neįtraukia. Todėl tyrimas vertina mokslo sukurtos verslo veiklos mastą, o ne tiesiogines pajamas, kurias institucijos jau gavo pardavusios savo intelektinę nuosavybę.

492 mlrd. dolerių rodiklis taip pat nėra metinė apyvarta ar pelnas. Tai bendra analizuojamų įmonių vertė, kuri priklauso nuo jų vertinimų ir taikomos metodikos. Beveik pusę šios vertės – 49 proc. – sukūrė nuo 2015 metų įsteigti verslai. Toks pasiskirstymas rodo, kad rezultatai neapsiriboja keliomis senomis sėkmės istorijomis. Kartu bendra suma neatskleidžia, kiek iš atskirų laboratorijų išaugusių įmonių jau tapo pelningos.

REKLAMA

Pagal sukurtą verslų vertę universitetų sąrašo priekyje yra Oksfordas, Kembridžas, ETH Ciurichas, Lozanos federalinė politechnikos mokykla ir Miuncheno technikos universitetas. Šalių lyderė – Jungtinė Karalystė, tačiau perskaičiavus rezultatą vienam gyventojui pirmauja Šveicarija, po jos eina Suomija, Švedija ir Danija. Mažesnėms valstybėms šis pjūvis svarbus: didelė vidaus rinka nėra vienintelis kelias į stiprų mokslu grįstų įmonių sektorių, nors sėkmei reikia ir kitų sąlygų.

Investicijų duomenyse būtina atskirti jau pritrauktus pinigus nuo prognozės. Ataskaitoje nurodyta 13,8 mlrd. dolerių suma apima iki duomenų surinkimo paskelbtus šių metų sandorius, o 16,1 mlrd. dolerių yra numatomas visų metų rezultatas. Pastarasis reikštų 44 proc. augimą, palyginti su ankstesniu metiniu rekordu. Kol metai nesibaigė, prognozės negalima pateikti kaip jau įvykusio finansavimo ar garantuoto galutinio skaičiaus.

Sunkiausia užauginti jau veikiantį verslą

Ankstyvuosiuose etapuose 89 proc. kapitalo ateina iš Europos. Tačiau dideliuose, daugiau kaip 100 mln. dolerių finansavimo etapuose, 44 proc. pinigų vis dar gaunama iš už Europos ribų. Priklausomybė mažėja: europinio kapitalo dalis šiame segmente 2025–2026 metais pasiekė 56 proc., kai 2021–2022 metais siekė 35 proc. Taigi ataskaita rodo ir spragą, ir pažangą – bendras investicijų rekordas savaime dar nepašalina vėlyvojo finansavimo problemos.

REKLAMA

Mokslu grįstam verslui toks skirtumas gali reikšti skirtingus sprendimus dėl gamyklos, laboratorijos ar pardavimų plėtros vietos. Pirmoji investicija leidžia patikrinti technologiją, o vėlesnė turi padėti ją gaminti, sertifikuoti ir parduoti didesniu mastu. Lietuvos pavyzdžiu šios ambicijos matomos „Biomatter“ finansavimo ir centro Vilniuje planuose. Tai atskira vietinė istorija, o ne teiginys, kad ataskaita šią įmonę priskyrė konkrečiai akademinių verslų kategorijai.

Autoriai siūlo vertinti ne vien įsteigtų įmonių skaičių, bet ir jų pajamas, darbo vietas bei pasiektą augimo etapą. Kita rekomendacijų kryptis – aiškesnės intelektinės nuosavybės perdavimo sąlygos ir trumpesnės derybos. Akcijų dalis čia yra tik vienas elementas: svarbūs ir licencijos mokesčiai, sprendimų priėmimo teisės bei laikas, per kurį mokslininkai gali pradėti veiklą. Sudėtingas procesas gali užlaikyti net perspektyvią technologiją dar iki susitikimo su pirmaisiais klientais.

Lietuvos poziciją padeda vertinti ir stipri gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos išsilavinimo bazė. Tačiau diplomų ar laboratorijų skaičius savaime nevirsta sparčiai augančiais verslais. Naujos ataskaitos duomenys parodo kitą grandinės dalį: kaip sudaromos sąlygos tyrėjui tapti verslo kūrėju ir kur jis randa kapitalo tolesniam augimui. Lietuvai tai konkretesnis orientyras nei vien siekis kasmet paskelbti didesnį įregistruotų startuolių skaičių.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

TechNaujienos.lt Patikrintos technologijų, mokslo ir gynybos naujienos iš Lietuvos ir viso pasaulio.

10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.