Ukraina ruošia atsaką reaktyviniams „Shahed“: su Norvegija aptaria naujas raketas ir NASAMS sistemų stiprinimą

Sekite TechNaujienos Google

Ukraina ir Norvegija spalio 23 dieną aptarė oro gynybos stiprinimą, didžiausią dėmesį skirdamos raketų atsargoms ir reaktyvinių „Shahed“ tipo dronų perėmimui. Ukrainos gynybos ministerija nurodė, kad pokalbis vyko tarp abiejų šalių gynybos ministrų.

Viena svarbi kryptis – papildomų raketų integravimas į Ukrainos naudojamas NASAMS sistemas. Tokie sprendimai gali išplėsti galimybes naudoti skirtingą amuniciją, tačiau tam būtini techninio suderinamumo ir saugumo patikrinimai.

Šią informaciją patvirtina pirminis pranešimas ar mokslinio tyrimo pristatymas. Svarbu pažymėti, kad skirtingose tyrimų ar operacijų sąlygose rezultatai gali skirtis, todėl platesnių išvadų nereikėtų daryti remiantis vienu rodikliu.

Reaktyviniai dronai gali būti gerokai greitesni už anksčiau plačiai naudotus propeleriniais varikliais varomus aparatus. Tai mažina perėmimo sprendimui likusį laiką ir keičia reikalavimus aptikimo sistemoms.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 3 val

Po Japonijos superugnikalniu vėl kaupiasi magma: mokslininkai aptiko procesą po katastrofiško išsiveržimo

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Mokslininkai sukūrė ypatingą mikroskopą: leis pamatyti ląstelių struktūras, kurios iki šiol buvo beveik nematomos

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Atrodė, kad pacientai nereaguoja į aplinką, bet mokslininkai aptiko neįtikėtiną dalyką: jie galėjo atsakyti mintimis

Visi naujausi straipsniai →

Ukraina nurodė, kad tarp tinkamų priemonių svarbūs naikintuvai F-16 ir jiems skirta amunicija. Kartu kalbėta apie nešiojamąsias priešlėktuvines sistemas, kuriomis stiprinama artimoji oro gynyba.

Norvegija yra viena iš NASAMS technologijos kūrimo valstybių, todėl jos bendradarbiavimas gali būti svarbus ne tik tiekimui, bet ir sistemų integracijai.

Norvegijos pagalbos svarbą sustiprina jos ryšys su NASAMS sistema ir bendrais oro gynybos technologijų standartais. Tačiau integruoti papildomas raketas nėra tas pats, kas tiesiog pristatyti jas į Ukrainą. Reikia patikrinti programinės įrangos palaikymą, taikinio sekimo duomenų perdavimą ir paleidimo saugą. Dėl to viešai aptariamos integracijos darbai gali užtrukti net tada, kai politinis sprendimas padėti jau priimtas. Iš naujojo ministerijos pranešimo negalima daryti išvados, kad nauji raketų modeliai jau naudojami fronte.

Ką rodo naujausi duomenys

Vis dėlto spalio 23 dienos pranešimas yra derybų suvestinė, o ne jau pasirašytas naujos raketų partijos perdavimo grafikas. Viešai neatskleisti konkretūs papildomų raketų kiekiai.

Oro gynybai svarbi sluoksninė architektūra: radarai, naikintuvai, trumpojo nuotolio sistemos ir elektroninės kovos įranga turi veikti kartu. Vienos rūšies raketa nėra universali visiems oro taikiniams.

Ekonominė perėmimo pusė taip pat svarbi. Jei nebrangiam bepiločiui naudojama itin brangi raketa, ilgalaikė gynyba gali tapti sunkiai išlaikoma. Tačiau greiti ar pavojingas kovines galvutes turintys aparatai reikalauja ir aukštesnio lygmens priemonių.

Ukrainos kariuomenė pabrėžia skubų raketų poreikį. Būsimi tiekimo sprendimai parodys, kiek greitai derybas pavyks paversti realiai veikiančia papildoma oro gynyba.

Susijusiame kontekste verta prisiminti ankstesnes derybas dėl F-16 ir PAC-3. Ši ankstesnė publikacija atskleidžia kitą temos aspektą, tačiau joje minimi skaičiai ir aplinkybės nėra šio konkretaus pranešimo rezultatai.

Taip pat esame nagrinėję Ukrainos NATO pirkimų mechanizmą. Abu įvykiai leidžia palyginti skirtingas technologijų ir politikos kryptis, išlaikant svarbų skirtumą tarp jau įvykusio fakto ir ketinimų.

Modernios oro gynybos sistemos veikia ne vien raketos pagrindu. Radaras turi laiku aptikti ir klasifikuoti taikinį, valdymo centras – įvertinti grėsmę, o paleidimo įrenginys – gauti tinkamus duomenis. Greitesnis dronas sutrumpina visą šią seką. Dėl to raketų integravimas į NASAMS apima daugiau nei fizinį šaudmens pritaikymą: būtinas programinės įrangos, ryšio ir bandymų sistemų suderinamumas.

Riboti amunicijos kiekiai taip pat verčia spręsti, kuriam taikiniui naudoti konkrečią priemonę. Didesnę grėsmę keliantį greitą aparatą gali tekti naikinti brangesniu ginklu, o mažesnio pavojaus objektus galima mėginti neutralizuoti kitomis sistemomis. Šis pasirinkimas priklauso nuo turimų išteklių ir ginamo objekto svarbos. Todėl NATO šalių tiekimo sprendimai gali būti reikšmingi net tuomet, kai viešai neskelbiami tikslūs perduodamų raketų skaičiai.

Kas dar lieka neatsakyta

Vertinant šį įvykį, svarbu atskirti pirminio pranešimo faktus, techninių galimybių aprašymus ir platesnes ateities prognozes. Oficialus institucijos ar bendrovės pareiškimas gali pagrįsti, ką ji paskelbė, bet savaime nepatvirtina visų galimų pasekmių. Todėl informacija apie įgyvendinimo mastą turi būti tikrinama vėlesniuose atnaujinimuose.

Dar vienas klausimas – kaip naujovė paveiks kasdienius sprendimus. Technologijos privalumai priklauso nuo patikimumo, kainos, veikimo sąlygų ir galimybės ją integruoti į jau naudojamas sistemas. Net įspūdingas bandymas nebūtinai reiškia, kad sprendimas parengtas masiniam naudojimui.

Kalbant apie rezultatus, vienas skaičius ne visada atskleidžia visą situaciją. Reikia žinoti, kas buvo matuota, kokiu laikotarpiu, kokiomis sąlygomis ir ar galima rezultatą nepriklausomai pakartoti. Tokie klausimai padeda skaitytojui atskirti tvirtą faktą nuo rinkodarinio pažado.