Prancūzija kuria tarptautinį karinio DI centrą: sieks NATO pripažinimo ir mažesnės priklausomybės nuo JAV

Sekite TechNaujienos Google

Prancūzijos gynybos ministerija paskelbė kurianti tarptautinį dirbtinio intelekto centrą karinėms technologijoms, kuris turėtų pradėti veikti 2027 metų vasarą. Projektas planuojamas Reno mieste, o Paryžius sieks, kad vėliau centras būtų pripažintas NATO struktūrose. Oficiali Prancūzijos gynybos ministerijos komunikacija mini „International Center for AI in Defence“ (ICAID), kurio tikslas – sparčiau pritaikyti DI sprendimus karinėms operacijoms ir dalytis patirtimi su sąjungininkais.

Ši iniciatyva svarbi ir Baltijos šalims, nes Europos kariuomenėms reikia modernių priemonių analizuoti dronų, radarų, palydovų ir kitų sensorių pateikiamus duomenis. Svarbu ne tik turėti brangius jutiklius, bet ir užtikrinti, kad jie veiktų kartu bei laiku perduotų informaciją atsakingiems vadams. Tačiau steigiamas centras nėra paskelbta nauja kovinė bazė ar patvirtinta Lietuvos narystė jame. Jo tarptautinių partnerių sudėtis ir finansavimas dar tik derinami.

Kodėl Europa siekia savo karinio DI pajėgumų

Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kaip greitai bepiločių, elektroninės kovos ir žvalgybos technologijos gali pakeisti taktinius sprendimus. DI algoritmai dažnai naudojami aptikti objektams vaizduose, rūšiuoti informaciją ir padėti žmonėms greičiau suvokti situaciją. Tačiau jei programinė įranga priklauso tik nuo riboto užsienio tiekėjų rato, atsiranda technologinio suvereniteto problema. Europoje diskutuojama, kaip sumažinti tokią priklausomybę neatsisakant sąjungininkų technologijų pranašumų.

Prancūzija siekia vienoje vietoje kaupti mokslinę, karinę ir praktinę patirtį, kad DI diegimo projektai būtų nuosekliau prižiūrimi ir tikrinami. Tokiam centrui svarbus ne vien algoritmų tikslumas, bet ir jų saugumas, atsparumas klaidinančiai informacijai, suderinamumas su skirtingų šalių ryšio sistemomis. Tai ypač reikšminga, nes iš vienos šalies drono gauta žvalgybinė informacija gali būti naudojama kitos šalies dalinių veiksmams planuoti.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 6 val

JAV tankus „Abrams“ saugos DI dronai: sistema atpažins daugiau kaip 150 sprogstamųjų grėsmių

4 min. skaitymo • prieš 6 val

Britų komandosai gauna DI sistemą karo laukui: už milijonus sujungs dronus, jutiklius ir pajėgas

4 min. skaitymo • prieš 6 val

„Magiškas“ grafenas nustebino fizikus: vos pakeitus formą, dramatiškai keičiasi jo laidumas

Visi naujausi straipsniai →

„Euronews“, remdamasi ministerijos paaiškinimu, nurodo, kad projektas pradžioje buvo numatytas NATO kompetencijos centrų sistemoje, tačiau Aljansui laikinai stabdant naujų centrų kūrimo procesą Prancūzija pasirinko nesustoti. Todėl šiuo metu ICAID reikėtų vadinti Prancūzijos inicijuotu tarptautiniu centru, o ne jau veikiančia oficialia NATO institucija. Pripažinimas bus atskiras būsimas procesas.

Kaip naujovė gali paveikti Lietuvą

Baltijos valstybės nuolat susiduria su klausimais, kaip greitai aptikti mažus dronus, koordinuoti oro stebėseną ir sujungti skirtingų institucijų perspėjimus. Todėl modernių algoritmų ir bendrų bandymo standartų kūrimas gali turėti praktinės naudos visam regionui. Jeigu naujasis centras priims tarptautinius partnerius, jis galėtų tapti dar viena žinių ir technologijų bandymų vieta. Vis dėlto kol kas nepaskelbta, kokiomis sąlygomis prie jo galėtų prisijungti Lietuvos institucijos ar įmonės.

Gynybos DI sistemos turi būti vertinamos atsargiai, nes klaidingai atpažintas objektas ar netikslus įspėjimas gali turėti rimtų pasekmių. Todėl atsakomybė už operacinius sprendimus negali dingti vien todėl, kad dalį duomenų apdorojo algoritmas. Prancūzijos iniciatyvos rezultatai priklausys nuo to, kokias saugumo patikras, mokymo procesus ir praktinius bandymus pavyks sukurti, o ne nuo paties centro pavadinimo.

Anksčiau rašėme apie Ukrainos šešių gynybos technologijų centrų planą, antidroninių sistemų bandymus Lietuvoje bei lietuviško drono demonstravimą ES gynybos renginyje. Naujas ICAID centras papildo tendenciją, kad Europos gynybos sektoriuje daugėja ne tik techninės įrangos gamintojų, bet ir sisteminio DI taikymo iniciatyvų.

Reno miestas, kuriame numatomas centras, jau turi universitetų ir tyrimų institucijų, dirbančių su skaitmeninėmis technologijomis, aplinką. Tai gali sudaryti palankesnes sąlygas bendriems kariniams ir civiliniams DI projektams. Tačiau dirbant su gynybos duomenimis ypač svarbu atskirti viešai skelbiamus mokslinius eksperimentus nuo riboto naudojimo karinių duomenų. Todėl būsimo centro veiklos taisyklės turės apibrėžti informacijos saugumą, tarptautinių partnerių prieigą ir skirtingų valstybių atsakomybę. Kol šios taisyklės nepaskelbtos, centro galimų funkcijų nederėtų pateikti kaip jau patvirtintų.

Europos gynybos sektoriui tokio centro sėkmė priklausys ne tik nuo jo steigėjų ambicijų. Reikės aiškios finansavimo sistemos, specialistų komandos ir ilgalaikių bandymų. Valstybės, kurios jau naudoja skirtingas DI bei informacijos apdorojimo platformas, turės išspręsti jų suderinamumo klausimus. Taip pat gali kilti diskusijų dėl to, ar centras turėtų koncentruotis į mokslinius metodus, praktinį karių mokymą ar konkrečius produktus. Šis sprendimas bus aktualus ir NATO sąjungininkams, kurie siekia geriau panaudoti Europoje kuriamas technologijas.

Prancūzijos ministerija kol kas neįvardijo visų tarptautinių dalyvių ir galutinio biudžeto. Iš to nereikėtų daryti išvados, kad centras bus finansuojamas vien Prancūzijos arba kad jis jau prižiūrės visų sąjungininkų karinius algoritmus. Ateinančiais mėnesiais svarbiausi bus partnerystės susitarimai, veiklos kryptys ir praktinių bandymų programa. Tik tuomet taps aišku, ar ICAID sugebės tapti svarbia ilgalaike Europos gynybos technologijų infrastruktūros dalimi.