Britų komandosai gauna DI sistemą karo laukui: už milijonus sujungs dronus, jutiklius ir pajėgas

Sekite TechNaujienos Google

Jungtinės Karalystės karinis jūrų laivynas sudarė kelių milijonų svarų vertės susitarimą su britų gynybos technologijų bendrove „Arondite“. Pagal jį specialiųjų jūrinių operacijų pajėgose „UK Commando Force“ bus diegiama dirbtinio intelekto technologijomis paremta „Cobalt“ sistema, skirta sujungti jutiklių, autonominių platformų ir kitų karinių vienetų informaciją. Lapkričio 12 dienos oficialiame Britanijos gynybos ministerijos pranešime taip pat paskelbta apie 35 mln. svarų įmonės plėtrą Norvegijoje. Projektas ypač aktualus NATO šiauriniam flangui ir Baltijos regionui.

Karo technologijų srityje vis dažniau svarbu ne vien turėti droną, radarą ar laivą, bet ir gebėti jų surinktus duomenis perduoti tinkamiems žmonėms pakankamai greitai. Kai jutikliai veikia atskirose sistemose, vadovams reikia papildomo laiko patikrinti informaciją ir suderinti veiksmus. „Arondite“ programinė įranga siekia šią problemą mažinti vienoje aplinkoje sujungdama skirtingus šaltinius. Tačiau ji nėra atskiras savarankiškai mūšius laimintis robotas, o programinė valdymo bei koordinavimo platforma.

Ką galės daryti „Cobalt“ sistema

Gynybos ministerijos teigimu, „Cobalt“ turi padėti komandosams greičiau planuoti operacijas, analizuoti gaunamus duomenis ir koordinuoti skirtingas autonomines priemones. Jos paskirtis – sujungti informaciją iš sausumos, jūros ir oro platformų, kad vadai galėtų priimti sprendimus remdamiesi išsamesniu situacijos vaizdu. Vis dėlto viešame pranešime neatskleidžiama, kokie konkretūs algoritmai naudojami ir kokios sprendimų priėmimo ribos nustatytos, todėl nederėtų tvirtinti, kad sistema savarankiškai parenka ir naikina taikinius.

Pasak britų kariuomenės vadovybės, naujas įrankis turėtų būti pritaikomas ir bendroms operacijoms su partnerių pajėgomis. Ypač svarbus Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) formatas, kuriame dalyvauja ir Baltijos valstybės. Jis leidžia skirtingų šalių vienetams bendradarbiauti Šiaurės Europoje, todėl programinių sistemų suderinamumas gali turėti tiesioginę operacinę vertę. Vienos šalies programinė įranga savaime netampa visos NATO standartine platforma, tačiau bendri bandymai leidžia įvertinti jos galimybes.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 5 val

Prancūzija kuria tarptautinį karinio DI centrą: sieks NATO pripažinimo ir mažesnės priklausomybės nuo JAV

5 min. skaitymo • prieš 6 val

JAV tankus „Abrams“ saugos DI dronai: sistema atpažins daugiau kaip 150 sprogstamųjų grėsmių

4 min. skaitymo • prieš 6 val

„Magiškas“ grafenas nustebino fizikus: vos pakeitus formą, dramatiškai keičiasi jo laidumas

Visi naujausi straipsniai →

Projektas paskelbtas „Atlantic Future Forum“ renginyje, vykusiame lėktuvnešyje HMS „Prince of Wales“. Britų komandosams numatyta ir papildomų investicijų į būsimus pajėgumus, ypač jūrines bei amfibines operacijas. Tai atitinka platesnę kryptį, kai kariuomenės nori trumpinti informacijos kelią nuo bepiločio sensoriaus iki operatyvinio sprendimo. Todėl tokie produktai gali būti vertingi net tada, kai jų vizualinis demonstravimas mažiau įspūdingas nei naujo karinio drono skrydis.

35 mln. svarų plėtra NATO šiauriniame flange

Kartu „Arondite“ pranešė per penkerius metus Norvegijoje investuosianti 35 mln. svarų ir atidarysianti biurą Osle. Tai turėtų padėti bendradarbiauti su norvegų gynybos pajėgomis bei vietos pramone. Bendrovė taip pat planuoja didinti darbuotojų skaičių iki 150 žmonių. Tačiau planuojamos investicijos dar nėra sutartis, kuria įpareigojama įsigyti tokią pačią sistemą visoms NATO valstybėms.

NATO šiaurinis flangas svarbus dėl Baltijos jūros, Šiaurės Atlanto, povandeninės infrastruktūros ir sąjungininkų pajėgų mobilumo. Informacijos apsikeitimas tampa kritinis, kai skirtingų šalių laivai, orlaiviai ir jūriniai vienetai turi reaguoti į tą patį incidentą. Apie tokius iššūkius TechNaujienos.lt jau rašė apžvelgdami NATO oro gynybos pokyčius ir „Anduril“ bei „ORIGIN“ bendrus bandymus Latvijoje.

Lietuvos kariuomenei aktualus ir gebėjimas greitai įvertinti naują programinę įrangą, nepriklausant nuo vieno konkretaus techninės įrangos tiekėjo. Šiuo požiūriu svarbios ir Pabradėje vykstančios kovos su dronais sistemos pratybos. Tačiau kol kas oficialiai nėra paskelbta, kad „Cobalt“ bus diegiama Lietuvos kariuomenėje, todėl naujienos vietinis kampas – sąjungininkų technologijų kryptis, o ne patvirtintas lietuviškas pirkimas.

JEF formatas svarbus dėl to, kad jo dalyviai gali veikti kartu įvairiose Šiaurės Europos teritorijose, įskaitant Baltijos regioną. Jeigu pajėgos naudoja skirtingus jutiklius ir valdymo programas, gali atsirasti informacijos perdavimo vėlinimas ar nesuderinamumas. Todėl naujoji „Cobalt“ sistema bus vertinama ir pagal galimybę sąveikauti su kitais kariniais tinklais. Tai nėra vien programinės įrangos patogumo klausimas: operacijų metu netinkamai perduota informacija gali lemti klaidingą situacijos vertinimą. Ne mažiau svarbūs kibernetinis saugumas ir atsparumas ryšio sutrikimams.

Taip pat būtina skirti DI pagalbą nuo visiškai savarankiško ginklo veikimo. Ministerijos pranešime daugiausia kalbama apie duomenų sujungimą, planavimą ir sprendimų priėmimo spartinimą. Programinė įranga gali padėti sudaryti bendrą situacijos vaizdą, tačiau už karinius veiksmus atsakingi nustatytas teises turintys žmonės. Būsimuose bandymuose reikės įvertinti, kaip sistema tvarkosi su klaidingais įrašais, skirtingų šaltinių prieštaravimais ir dideliu gaunamos informacijos kiekiu. Tokios detalės nulems jos tikrąją naudą.

Ar nauja sistema padės, parodys jos veikimas bendrose pratybose, atsparumas ryšio trikdymui ir duomenų kokybė. Gynybos DI srityje svarbiausia nėra vien algoritmų greitis: netikslūs arba pavėluoti duomenys gali apsunkinti sprendimus. Dėl to reikalingi patikrinami procesai ir aiški žmonių atsakomybė. Naujoji sutartis yra konkretus Britanijos žingsnis, siekiant šias technologijas perkelti iš bandymų į karinių vienetų veiklą.