„Q-CTRL“ pritraukė 290 mln. dolerių: kuria navigaciją be GPS aviacijai ir gynybai

Sekite TechNaujienos Google

Australijos kvantinių technologijų bendrovė „Q-CTRL“ pranešė pritraukusi 290 mln. JAV dolerių naujame finansavimo etape, kuriam vadovavo „Salesforce Ventures“. Lapkričio 12 d. pranešime įmonė teigia, kad investicijos padės toliau plėtoti tiek kvantinių kompiuterių valdymo programinę įrangą, tiek navigacijos sistemas, kurioms nereikia GPS. Finansavimas patrauklus ne vien dėl savo dydžio: kvantiniai jutikliai gali tapti svarbūs aviacijai, autonominiam transportui ir gynybai, kai palydoviniai signalai trukdomi.

Šis klausimas aktualus ir Lietuvai, kurioje GPS bei kitų palydovinių navigacijos sistemų trikdžiai Baltijos regione kelia rūpesčių aviacijai ir laivybai. Alternatyvių navigacijos priemonių kūrimas gali padidinti atsparumą tokiai rizikai. Tačiau skelbiant apie kvantinę navigaciją svarbu nepervertinti naujienos: ji nepadaro visų orlaivių ar bepiločių automatiškai nepriklausomų nuo palydovų, o konkrečių įrenginių veikimas priklauso nuo integracijos, kalibravimo bei bandymų.

Kuo kvantinė navigacija skiriasi nuo GPS

„Q-CTRL“ vystoma „Ironstone Opal“ sistema remiasi itin jautriais kvantiniais jutikliais, galinčiais aptikti aplinkos fizikinius požymius ir pagal juos nustatyti judėjimą ar padėtį. Skirtingai nuo įprasto GPS imtuvo, toks metodas gali veikti net tada, kai palydovų signalų nėra arba jie trukdomi. Bendrovė savo produktą vadina atspariu trikdymui ir apgaulingiems signalams, tačiau tokius apibendrinimus būtina vertinti kaip gamintojo teiginius, o ne absoliučią garantiją visose galimose aplinkose.

Pranešime minima, kad „Q-CTRL“ technologija jau išbandyta ir pritaikoma realiose aviacijos bei autonominių sistemų programose. Bendrovė teigia, kad jos programinė įranga gerokai pagerina jautrių jutiklių veikimą sudėtingomis sąlygomis. Vis dėlto 100 kartų geresnio veikimo rodiklis yra gamintojo nurodytas palyginimas konkrečioje metodikoje; jis nereiškia, kad kiekvienas orlaivis naviguos 100 kartų tiksliau arba visiškai atsisakys įprastų sistemų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 5 val

Prancūzija kuria tarptautinį karinio DI centrą: sieks NATO pripažinimo ir mažesnės priklausomybės nuo JAV

5 min. skaitymo • prieš 5 val

JAV tankus „Abrams“ saugos DI dronai: sistema atpažins daugiau kaip 150 sprogstamųjų grėsmių

4 min. skaitymo • prieš 6 val

Britų komandosai gauna DI sistemą karo laukui: už milijonus sujungs dronus, jutiklius ir pajėgas

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl investuotojams svarbi ne vien navigacija

„Q-CTRL“ kuria ir programinę įrangą, kuri mažina kvantinių procesorių veikimo klaidas. Tokie įrankiai gali būti naudojami duomenų centruose veikiančioms kvantinėms sistemoms bei mokslo institucijoms. Tai primena, kad kvantinių technologijų rinkoje konkurencija vyksta ne tik dėl procesorių dydžio: didelę komercinę vertę gali turėti programinė įranga, dėl kurios laboratorinės sistemos tampa praktiškesnės. Naujasis finansavimo etapas įmonę pakėlė į „vienaragių“ – daugiau nei milijardu dolerių vertinamų privačių bendrovių – grupę.

Tarp naujų ir esamų investuotojų nurodomi „AMD Ventures“, „Lockheed Martin Ventures“, „In-Q-Tel“, „Salesforce Ventures“ ir kitos organizacijos. Jų profiliai rodo skirtingus interesus – nuo puslaidininkių ir įmonių programinės įrangos iki gynybos bei žvalgybos technologijų. Tačiau pats investuotojų sąrašas dar nėra oficialus patvirtinimas, kad kiekviena jų organizacija užsakė konkretų navigacijos produktą. Privataus finansavimo etapo vertė taip pat nėra viešai prekiaujamos akcijos rinkos kaina.

TechNaujienos.lt anksčiau rašė apie kvantinės navigacijos proveržio bandymus, IBM planuojamą 520 kubitų procesorių ir kvantinių bei klasikinių kompiuterių sąveikos bandymus. Naujasis „Q-CTRL“ finansavimo etapas papildo šį technologijų žemėlapį komercine perspektyva.

Baltijos regionui tokie sprendimai gali būti įdomūs dėl atsparumo elektroninei kovai ir palydovų signalų trikdžiams, tačiau jiems reikalingi realūs bandymai skirtingomis klimato bei judėjimo sąlygomis. Aviacija, gynyba ir civilinė infrastruktūra taip pat turi savus sertifikavimo reikalavimus, todėl nauji jutikliai neatsiranda masinėje eksploatacijoje vien paskelbus finansavimo etapą.

Alternatyvios navigacijos sprendimų poreikis labiausiai išryškėja sudėtingomis aplinkybėmis. Jeigu palydovinis signalas laikinai prarandamas, lėktuvas ar laivas turi remtis kitais patvirtintais instrumentais ir procedūromis. Kvantiniai jutikliai teoriškai gali papildyti šią sistemą, bet praktikoje reikalinga patikima paklaidų kontrolė ir suderinamumas su jau naudojamais navigacijos įrankiais. Skirtingi maršrutai, aukštis, vibracija bei temperatūra gali paveikti matavimo kokybę. Dėl to nepriklausomi bandymai civilinėje ir karinėje aplinkoje yra svarbesni už vieną įspūdingą rinkodarinį palyginimą.

Technologijų investavimo požiūriu įdomu tai, kad „Q-CTRL“ neprivalo parduoti savo kvantinio procesoriaus, kad sukurtų vertingą produktą. Ji siekia uždirbti iš programinės įrangos, kuri padeda veikti kitų gamintojų sistemoms, ir iš pažangių jutiklių pritaikymo. Tokia strategija panaši į kitus technologijų sektorius, kur papildoma programinė įranga ilgainiui tampa kritine infrastruktūros dalimi. Tačiau klientų diegimo tempas vis tiek priklausys nuo kainos, techninės pagalbos, saugumo reikalavimų ir realios naudos.

Investuotojams bendrovė žada plėsti pasaulinę veiklą ir diegti programinės įrangos sprendimus įvairiose pramonės šakose. Tikroji sėkmė priklausys nuo to, kiek kvantinių jutiklių ir kompiuterinio valdymo produktų taps komerciškai naudingi, o ne vien moksliškai įspūdingi. Būtent šis skirtumas nulems, ar šiandien paskelbti 290 mln. dolerių taps platesnio technologinio lūžio pradžia.