Dar prieš keletą metų tyrėjai atliko unikalų eksperimentą – pirmą kartą istorijoje jiems netikėtai pavyko įrašyti procesus, kurie vyksta žmogaus smegenyse mirties metu. Filmą primenanti scena, kai pacientas per kelias sekundes išgyvena brangiausias savo gyvenimo akimirkas, šimtmečius glumino mokslininkus, kol jiems neseniai pavyko išsiaiškinti, kad vyksta iš tiesų.
Svarbiausios įžvalgos
- Mokslininkams pirmą kartą istorijoje pavyko užfiksuoti mirštančio žmogaus smegenų aktyvumą.
- Tyrimas rodo, kad prieš pat mirtį smegenys gali generuoti gama ir kitas bangas, susijusias su atminties ir sąmonės procesais.
- Šis atradimas kelia klausimus apie tikslų mirties momentą ir gali turėti reikšmės organų donorystės laiko nustatymui.
Unikalus tyrimas
Luisvilio universiteto neuromokslininkai užfiksavo mirštančio žmogaus smegenų aktyvumą ir atrado ritminius smegenų bangų modelius maždaug mirties metu, kurie yra panašūs į tuos, kurie atsiranda sapnuojant, prisimenant svarbias akimirkas ar medituojant.
Mokslininkams ši išskirtinė galimybė pasirodė atsitiktinai. 87-erių metų pacientui buvo išsivysčiusi epilepsija, o Tartu universiteto mokslininkai naudojo nuolatinę elektroencefalografiją, kad aptiktų priepuolius ir galėtų taikyti tinkamą gydymą. Atliekant šiuos įrašus pacientą ištiko mirtinas širdies smūgis, o įrenginys užfiksavo smegenų veiklą.
Galimybė pažvelgti į mirtį
Tyrėjai teigia, kad matavo 900 sekundžių trukusį smegenų aktyvumą aplink mirties momentą ir sutelkė dėmesį į tai, kas vyksta per 30 sekundžių prieš ir po širdies sustojimo. Analizė parodė, kad prieš pat širdžiai nustojus plakti, tiek iškart po to pastebėti pokyčiai tam tikrame neuroninių dažnių diapazone, vadinamose gama bangose bei ir kituose dažniuose, kaip delta, alfa, beta ir kt.
Šios smegenų bangos yra būdingos gyvo žmogaus smegenims ir dalyvauja skirtinguose kognityviniuose procesuose: susikaupiant, sapnuojant, atkuriant atmintį ar sąmoningai suvokiant dalykus.
Pasak tyrėjų, tai iš tiesų galėtų reikšti, kad mirštantis žmogus išgyvena „gyvenimo prisiminimu“ vadinamą reiškinį – atlieka paskutinį svarbiausių gyvenimo įvykių atkūrimą prieš mirtį.
Tai meta iššūkį tradiciniam suvokimui ir tam, kada iš tiesų baigiasi gyvenimas, o papildomai sukelia ir klausimų, susijusių su organų donorystės laiko nustatymu.
Interpretuoti galima įvairiai
Tyrimo autorius teigia, kad šį atradimą galima nagrinėti moksliniu, metafiziniu ir dvasiniu aspektu. Mokslo požiūriu duomenis interpretuoti sunku, nes paciento smegenyse įvyko kraujavimas, traukuliai ir patinimas, todėl vienas pavyzdys yra per mažai galutinėms išvadoms.
Tuo tarpu metafiziniu požiūriu mokslininkai atrado įdomių detalių, kurios nurodo tuos pačius kognityvinius procesus, kurie vyksta žmogui esant gyvam, atkuriant prisiminimus. Galiausiai dvasine perspektyva tiek gydytojams, tiek artimiesiems gali tapti lengviau suprantant, kad prieš mirtį pacientas „prisimena gražiausias gyvenimo akimirkas“.
Tyrėjai tikisi, kad ateityje šie duomenys leis panagrinėti tikrosios mirties laiko rėžius ir nustatyti, ar iš tiesų širdies sustojimas yra galutinis taškas žmogaus gyvenime, jei smegenys išlieka dar aktyvios.
Kol mokslininkai domisi neišvengiamu žmogaus gyvenimo procesu – mirtimi, yra tikinčių, kad vieną dieną gyvensime amžinai. Kviečiame skaityti mūsų parengtą straipsnį apie tai: „Nemirtingumo“ verslas: 3 dalykai, apie kuriuos nutyli ilgaamžiškumo industrija
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
