5 pratimai lavinantys atmintį – ar naudojate juos?

Kasdien prisimename kelis slaptažodžius, gausybę vardų, datų ar užduočių, tačiau daugelis žmonių vis dažniau skundžiasi suprastėjusia atmintimi ir sunkumu susikaupti. Šiam procesui reikšmės turi ne tik amžius, bet ir nuolatinis informacijos srautas, mažesnis dėmesio išlaikymas bei išmanieji įrenginiai, kuriuose pripratome ieškoti atsakymų vos per kelias sekundes.

Vis dėlto psichologai ir neuromokslininkai pabrėžia, kad atmintį galima treniruoti panašiai kaip raumenis. Tam nebūtini sudėtingi metodai ar ilgos valandos prie knygų – kai kurie pratimai gali būti lengvai pritaikomi kasdienybėje. Šiandien pasidalinsime penkiais iš jų.

1. Vietos keitimo metodas

Žmogaus smegenys geriau įsimena informaciją, kai mokomasi ne visada toje pačioje aplinkoje. Tai įvyksta dėl to, kad skirtingos vietos sukuria papildomų asociacijų, todėl vėliau informaciją gali būti lengviau prisiminti.

Todėl pritaikant šį metodą vertėtų kartais pakeisti darbo vietą ne tik pereinant į kitą kambarį, tačiau ir trumpam išvykus į biblioteką, parką ar kavinę.

2. Piešimas vietoj paprasto perrašinėjimo

Nors daugelis informaciją bando įsiminti ją nuolat skaitydami ar perrašydami, manoma, kad piešimas gali būti dar veiksmingesnis metodas. Paprastos schemos, simboliai ar asociatyvūs eskizai aktyvina daugiau smegenų sričių nei vien tekstas.

Ir čia svarbiausia ne meniniai gebėjimai, o pats informacijos pavertimas vaizdu taip, kaip sugebate.

3. Sąsajos su kvapais

Mažiau žinomas atminties lavinimo pratimas yra siejamas su kvapais. Žmogaus uoslė glaudžiai susijusi su smegenų sritimis, atsakingomis už emocijas ir atmintį. Tyrimai rodo, kad kvapai gali sukelti emociškai stipresnius prisiminimus nei kai kurie kiti jutiminiai signalai, todėl tam tikras kvapas gali akimirksniu priminti seną įvykį ar vietą.

Be to, šis metodas tinka ir bandant įsiminti informaciją – specifiniai kvapai mokantis gali padėti lengviau atkurti informaciją vėliau. Dėl to dalis žmonių mokydamiesi ar bandydami įsiminti informaciją naudoja tą patį kvapą ar eterinį aliejų.

4. Informacijos skaidymas į mažesnes dalis

Smegenims gerokai lengviau apdoroti trumpus informacijos blokus nei ilgus tekstus ar skaičių sekas. Šis metodas dažnai žinomas kaip informacijos skaidymas į dalis (angl. chunking).

Dar 1956 metais psichologas George A. Milleris iškėlė teoriją, kad žmogaus darbinė atmintis vienu metu gali išlaikyti maždaug 5–9 informacijos vienetus, tačiau ją lengviau įsiminti suskirsčius į prasmingas grupes.

Pavyzdžiui, telefono numerį dažniausiai prisiminsite ne kaip vieną ilgą eilę skaičių, o kaip kelias mažesnes grupes, o pavienių skaičių seką – kaip metus.

5. „Atminties rūmų“ technika

Tai vienas žinomiausių atminties lavinimo metodų (angl. Mind palace), kurį, kaip nustatyta tyrime, naudoja net atminties čempionatų dalyviai. Jo esmė – informaciją mintyse „sudėti“ pažįstamoje vietoje, pavyzdžiui, savo namuose.

Minėta analizė parodė, kad naudojant šį metodą aktyviau veikia su erdvine atmintimi ir navigacija siejamos smegenų sritys. Vėliau mintyse pereinant per tas vietas, dažnai lengviau prisimenama ir pati informacija. Šis metodas gali būti ypač naudingas norint įsiminti sąrašus ar tam tikrą informaciją konkrečia seka.

TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslininkai paaiškina: kodėl kartais pamirštame savo tikslus įžengę į kitą kambarį?

Apibendrinant, nors stebuklingo būdo akimirksniu pagerinti atmintį nėra, tačiau nuoseklūs ir reguliariai atliekami smegenų pratimai norint įsisavinti informaciją gali turėti didesnį poveikį nei daugelis įsivaizduoja. Na, o šie metodai beveik nereikalauja nei papildomų išlaidų, nei sudėtingo pasiruošimo – juos galima pradėti taikyti kasdienybėje.