Marko Zuckerbergo remiamas projektas skelbia proveržį: DI sukūrė baltymus kovai su vėžiu

Dirbtinio intelekto (DI) sistema laboratoriniuose naujo modelio bandymuose sukūrė baltymus, kurie gali padėti imuninei sistemai atpažinti ir kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Tyrėjai teigia, kad dalis procesų, kurie anksčiau galėjo trukti iki ketverių metų, dabar buvo atlikti per kelias dienas naudojant kompiuterinius modelius. Naująją sistemą pristatė „Biohub“ – Marko Zuckerbergo ir jo žmonos remiamas biomedicininių tyrimų projektas.

Socialinių tinklų milijardieriaus remiamas projektas pristato DI modelį

„Biohub“ pristatė baltymų biologijos modelį – DI sistemą, kuri analizuoja milijardus evoliucijos metu susiformavusių baltymų sekų ir iš jų mokosi biologinių dėsningumų. Tyrėjų teigimu, ši sistema gali ne tik prognozuoti baltymų struktūras, bet ir kurti visiškai naujus baltymus, skirtus medicininiams tyrimams.

Organizacija aiškina, kad sistema buvo apmokyta naudojant apie 2,8 mlrd. baltymų sekų iš įvairių gyvybės formų – nuo bakterijų iki žmogaus organizmo baltymų. Modelio veikimas grindžiamas idėja, kad evoliucija per milijardus metų „atrinko“ veiksmingus biologinius sprendimus, todėl DI gali mokytis iš pačios gamtos sukauptų duomenų.

Eksperimentuose ieškoti sprendimai vėžio gydyme

Pristatant naują DI modelį skelbiama, kad išbandydami sukurtą sistemą mokslininkai didžiausią dėmesį skyrė baltymų molekulėms, kurios gali prisijungti prie tam tikrų su ligomis susijusių baltymų organizme. Tokios technologijos šiandien laikomos viena svarbiausių moderniosios vėžio terapijos krypčių.

Tyrėjų teigimu, DI buvo naudojamas kuriant molekules, galinčias padėti imuninei sistemai atpažinti ir atakuoti vėžines ląsteles. Mokslininkai aiškina, kad dalis navikų geba „paslėpti“ save nuo organizmo gynybos mechanizmų, todėl viena svarbiausių šiuolaikinės vėžio terapijos krypčių yra bandymas šį procesą sustabdyti.

„Biohub“ teigia, kad laboratoriniuose bandymuose dalis DI sukurtų baltymų padėjo atkurti imuninių ląstelių aktyvumą. Kitaip tariant, sistema bandė padėti imuninei sistemai vėl atpažinti ir pulti vėžines ląsteles – panašiu principu veikia ir dalis šiuolaikinių imunoterapinių vaistų.

Mokslininkai taip pat akcentuoja, kad technologinis sprendimas galimus baltymų variantus atrinko gerokai greičiau nei įprasti tyrimų metodai. Anot jų, dalis procesų, kurie tradiciškai gali užtrukti metus ar ilgiau, šį kartą buvo atlikti per kelias dienas naudojant kompiuterinius modelius.

Technologijos vaistų kūrime tampa vis svarbesnės

Farmacijos sektorius pastaraisiais metais sparčiai investuoja į DI sistemas, tikėdamasis pagreitinti vaistų kūrimą bei sumažinti nesėkmingų eksperimentų kainą, o čia išvysime ir daugiau technologijų atstovų, pavyzdžiui, ir pačią „NVIDIA“.

TAIP PAT SKAITYKITE: DI skubios pagalbos diagnozėse aplenkė gydytojus: kaip keisis gydymo kokybė

Vis dėlto nuo sėkmingų laboratorinių rezultatų bei DI pasiūlytų sprendimų iki realių gydymo metodų dar laukia ilgas etapas. Net ir perspektyvūs baltymų kandidatai turi pereiti išsamius klinikinius tyrimus, kurie gali trukti ne vienerius metus.