Kriptovaliutų statistika negailestinga: 2,5 trln. JAV dolerių vertės turtui gresia kvantinės atakos 

Kvantiniai kompiuteriai gali tapti viena didžiausių ilgalaikių grėsmių kriptovaliutų rinkai, tačiau dalis didžiausių blokų grandinių tam vis dar nėra pasiruošusios. Kriptovaliutų naujienų portalo „TechGaged“ atlikta analizė rodo, kad daugiau nei 2,5 trilijono JAV dolerių vertės skaitmeninis turtas gali būti pažeidžiamas būsimų kvantinių atakų. Vertindamas didžiausius kriptovaliutų tinklus, portalas pastebėjo ryškų skirtumą tarp projektų, kurie jau rengia apsaugos planus, ir tų, kurie kvantinę grėsmę vis dar laiko tolima ateities problema.

„Bitcoin“ įvardijamas kaip labiausiai pažeidžiamas

„TechGaged“ parengtoje kriptovaliutų statistikoje didžiausia kvantinė rizika šiuo metu siejama su „Bitcoin“ tinklu. Analizėje nurodoma, kad potencialiai pažeidžiamo turto vertė gali siekti apie 1,6 trilijono JAV dolerių. Papildomą riziką didina ir tai, kad „Bitcoin“ blokų grandinėje jau daugiau nei 17 metų kaupiami duomenys, o aiškaus perėjimo prie kvantiniams kompiuteriams atsparesnių sprendimų plano kol kas nėra.

TAIP PAT SKAITYKITE: „Google“ apskaičiavo: štai per kiek laiko kvantinis kompiuteris galėtų „nulaužti“ bitkoiną

Tarp prasčiausiai pasiruošusių tinklų taip pat minimi „Hyperliquid“ ir „BNB Chain“. Portalo teigimu, šie tinklai iki šiol nėra pateikę aiškios viešos strategijos, kaip ateityje būtų mažinama kvantinių atakų rizika. Panaši situacija matoma ir su „Dogecoin“ bei „Monero“, kurie taip pat neturi konkretaus veiksmų plano.

Dalis blokų grandinių tinklų jau pradeda ruoštis

Vis dėlto bendra situacija rinkoje nėra vien neigiama. „TechGaged“ pateikta statistika rodo, kad kai kurie blokų grandinių projektai jau aktyviai ruošiasi galimiems pokyčiams.

Geriausiai pasiruošusiu tinklu šiuo metu įvardijamas „Cardano“. Pasak pateiktos kriptovaliutų statistikos, projektas išsiskiria ilgalaike tyrimų kryptimi ir aiškiai apibrėžta strategija, orientuota į atsparumą būsimoms kvantinėms grėsmėms.

Tarp pažangiausių projektų taip pat minimi „Ethereum“, „XRP Ledger“ ir „Solana“. Pastarieji jau yra paskelbę tyrimų šia kryptimi ar viešai kalbėję apie būtinybę pereiti prie naujos kartos saugumo sprendimų. „XRP Ledger“ netgi siekia visiško pasirengimo kvantinėms grėsmėms iki 2028 metų.

Didžioji rinkos dalis vis dar neturi aiškaus plano

Vis dėlto didžiausia problema išlieka ne pavieniai tinklai, o bendras rinkos pasirengimo lygis. „TechGaged“, remdamasi „qLABS Research“ duomenimis, skelbia, kad nė viena iš 20 didžiausių pasaulio blokų grandinių kol kas nėra visiškai apsaugota nuo kvantinių atakų.

Didžiausia rizikos dalis – apie 1,67 trilijono JAV dolerių vertės turtas, šiuo metu siejama su tinklais, kurie kvantinę grėsmę pripažįsta, tačiau dar neturi aiškaus technologinio atnaujinimo plano. Dar apie 122,7 mlrd. JAV dolerių vertės kriptovaliutų laikoma projektuose, kurie apskritai nėra paskelbę jokios viešos kvantinio saugumo strategijos.

Tuo metu tik maždaug 456,5 mlrd. JAV dolerių vertės skaitmeninis turtas yra susijęs su blokų grandinėmis, aktyviai kuriančiomis apsaugos priemones nuo būsimų kvantinių grėsmių.

Kodėl šie duomenys svarbūs?

„TechGaged“ pateikta kriptovaliutų statistika atskleidžia, kad kvantinių kompiuterių tema blokų grandinių rinkoje pamažu iš teorinių diskusijų virsta realiu technologiniu iššūkiu, tačiau platesniu mastu vis dar reikalauja didesnio dėmesio pasiruošimui. 

Iki šiol investuotojai daugiausia dėmesio skyrė tinklų populiarumui, sandorių greičiui ar ekosistemos dydžiui, tačiau ateityje vis didesnę reikšmę gali įgyti ir technologinis pasirengimas ilgalaikėms kibernetinėms grėsmėms, kurios gali atnešti didžiulius nuostolius.

Tai reiškia, kad ilgainiui daliai kriptovaliutų naudotojų gali tekti atidžiau vertinti ne tik rinkos augimo potencialą, bet ir tai, kiek konkretus projektas yra pasirengęs naujos kartos saugumo iššūkiams.

Perėjimas prie kvantiniams kompiuteriams atsparesnių sprendimų gali užtrukti ne vienerius metus, tačiau pastaruoju metu „Google“ užfiksuoti su dirbtiniu intelektu susiję kibernetiniai pavojai rodo, kad technologijos vystosi itin sparčiai. Dėl to daliai blokų grandinių projektų poreikis ruoštis naujos kartos grėsmėms gali tapti ne ateities klausimu, o būtinybe veikti jau dabar.