Tyrimas: šie vairavimo įpročiai gali atskleisti apie jūsų sveikatą daugiau nei manyta

Nustatyta, kad keli kasdieniai vairavimo įpročiai gali padėti pastebėti ankstyvus kognityvinius pokyčius dar prieš pasireiškiant aiškiems simptomams. Mokslininkai trejus metus analizavo beveik 4 800 realių kelionių duomenis, surinktus iš 36 vyresnio amžiaus vairuotojų automobilių jutiklių, ir juos lygino su išsamiais kognityviniais testais. Tyrėjai nustatė, kad žmonės, turintys ankstyvų kognityvinio silpnėjimo požymių, vairavo kitaip nei tie, kurių pažintinės funkcijos išliko nepakitusios.

Vairavimo pokyčiai buvo beveik nepastebimi

Kaip praneša Floridos Atlanto universitetas, įgyvendinto tyrimo metu automobiliuose buvo įrengti specialūs jutikliai, kurie fiksavo įvairius kasdienio vairavimo duomenis: greitį, stabdymą, akseleratoriaus naudojimą, kelionių trukmę, maršrutų pobūdį ir staigius manevrus. Dalyviai taip pat kas tris mėnesius atliko neuropsichologinius testus.

Analizė parodė, kad žmonės, turintys ankstyvų kognityvinio silpnėjimo požymių, dažniau važinėjo trumpesniais ar fragmentuotais maršrutais, prasčiau palaikė stabilų greitį ir mažiau nuosekliai valdė akceleratorių. Tuo metu kognityviškai sveiki vairuotojai demonstravo stabilesnį vairavimą, greitesnę reakciją bei nuoseklesnį greičio reguliavimą.

Svarbu tai, kad tyrėjai neišskyrė vieno konkretaus „pavojaus ženklo“. Pasak mokslininkų, būtent bendras vairavimo elgsenos modelis geriausiai leido atskirti skirtingas grupes.

Automobiliai gali tapti ankstyvo perspėjimo sistema

Mokslininkai pažymi, kad vairavimas yra viena sudėtingiausių kasdienių veiklų, reikalaujanti atminties, dėmesio, sprendimų priėmimo ir reakcijos. Dėl to net subtilūs pokyčiai gali atspindėti ankstyvus smegenų veiklos pakitimus.

Tyrimo autoriai teigia, kad ateityje tam tikros automobilių sistemos galėtų būti naudojamos kaip pasyvus ankstyvo perspėjimo įrankis. Kitaip tariant, žmogui nereikėtų nuolat atlikti testų ar lankytis klinikose – galimus pokyčius galėtų pastebėti kasdien naudojamos technologijos. Tokios sistemos būtų ypač aktualios senėjančiai visuomenei.

Tyrėjai ragina rezultatų nepervertinti

Nors rezultatai atrodo perspektyvūs, mokslininkai pabrėžia, kad tai dar nėra diagnostikos priemonė. Tyrime dalyvavo palyginti nedidelė žmonių grupė, todėl reikės platesnių tyrimų, kad būtų galima patvirtinti tokių sistemų tikslumą realiomis sąlygomis.

Be to, išlieka ir privatumo klausimai. Automobilių jutikliai gali rinkti itin daug informacijos apie žmogaus elgesį, todėl ateityje gali kilti diskusijų, kaip tokie duomenys būtų saugomi ir naudojami.

Nepaisant to, remiantis atlikto tyrimo rezultatais, matyti, kad žmogaus sveikatos pokyčius galima stebėti ir kiek netradiciniu būdu.

Visgi vairavimas dažnai „apkrauna“ ne tik smegenis, bet ir paveikia fizinę savijautą. Viena gudrybe šioje srityje dalijasi „Formulės 1“ specialistai.

Plačiau apie tai: Skauda kaklą? Išbandykite metodą, kurį naudoja F1 lenktynininkai