Skip to content
Ne dieta ar sportas: mokslininkai išskyrė kitą svarbų ilgaamžiškumo veiksnį

Dvi moterys žiūri viena į kitą.

Ne dieta ar sportas: mokslininkai išskyrė kitą svarbų ilgaamžiškumo veiksnį

TRUMPAI

  • • Mokslininkų tyrimas parodė ryšį tarp nepakankamo miego ir trumpesnės gyvenimo trukmės.
  • • Tyrėjų duomenimis, stipresnis ryšys su ankstyvesniu mirtingumu nustatytas tik analizuojant rūkymą.
  • • Specialistai rekomenduoja laikytis rekomenduojamos miego trukmės ir reguliaraus poilsio režimo.

Sveikatos duomenų analizė atskleidžia, kad nepakankamas miegas gali būti susijęs su trumpesne gyvenimo trukme nei, kad fizinio aktyvumo stoka ar nesubalansuota mityba. JAV tyrėjų mokslo žurnale „Sleep Advances“ publikuotose tyrimo išvadose rašoma, kad trumpa miego trukmė buvo vienas stipriausių ankstyvesnio mirtingumo rodiklių – ją aplenkė tik rūkymas.

REKLAMA

Miegas išsiskyrė net tarp kitų sveikatos veiksnių

Ilgaamžiškumas dažniausiai siejamas su subalansuota mityba, sportu ar žalingų įpročių vengimu. Tačiau JAV mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad ši veikla gali turėti dar didesnę reikšmę, nei daugelis įsivaizduoja.

Kaip aiškina Oregono sveikatos ir mokslų universiteto mokslininkai, tyrimo metu buvo išanalizuoti įvairūs 2019-2025 metų sveikatos rodikliai JAV ir jie lyginti su esama vidutine gyvenimo trukme. Tarp šių veiksnių buvo rūkymas, fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, nutukimas, socioekonominiai veiksniai bei miego trukmė.

REKLAMA

Remiantis gautais rezultatais, matyti, kad ten, kur daugiau žmonių reguliariai miega per mažai, gyvenimo trukmė taip pat buvo trumpesnė. Tyrime trumpu miegu laikytas miego režimas, kai žmogus nuolat miega mažiau nei 7 valandas.

Autorių teigimu, ryšys tarp miego ir ilgaamžiškumo buvo ryškesnis nei tarp gyvenimo trukmės ir fizinio aktyvumo ar mitybos rodiklių.

Sustiprinta miego reikšmė žmogaus organizmui

Tradiciškai mokslininkai analizuodami priežastis spėja, kad miegas svarbus ne tik poilsiui. Jo metu vyksta ir daugybė kitų organizmo atsistatymo procesų.

REKLAMA

Ir nors ankstesni tyrimai jau rodė, kad nuolatinis neišsimiegojimas gali būti siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, depresijos bei pažintinių sutrikimų rizika, naujojo tyrimo rezultatai papildo šį vaizdą parodydami, kad miegas gali būti susijęs ir su bendru gyvenimo trukmės skirtumu.

Miegančios moters iliustracija.

Mokslininkai ragina neignoruoti miego režimo

Specialistai primena, kad daugumai suaugusiųjų rekomenduojama miegoti apie 7–9 valandas per parą. Svarbi ne tik trukmė, bet ir reguliarumas – nuolat besikeičiantis miego grafikas taip pat gali turėti neigiamą poveikį organizmui. Nors ir čia diskusijų yra įvairių.

TAIP PAT SKAITYKITE: 8 valandos miego – mitas, teigia Harvardo profesorius

Nors šie tyrimo rezultatai atskirai neįrodė tiesioginių priežasčių, tačiau, pasak tyrėjų, toks ryšys verčia susimąstyti apie miego reikšmę vertinant ilgalaikę sveikatą.

Kaip minėta,  pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad miegas nėra „prarastas laikas“. Priešingai – jis gali būti vienas svarbiausių kasdienių įpročių, darančių įtaką ne tik savijautai, bet ir gyvenimo trukmei.

Panašūs procesai buvo pastebėti ir su dažnu snaudimu dienos metu.

Plačiau apie tai: Ar dažnai snaudžiate dieną? Šis nekaltas įprotis gali būti rimtas sveikatos signalas

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.