Skip to content
Kosmose pradėtas precedento neturintis eksperimentas: aiškinamasi, ar žmonės galėtų gimti Marse

Astronautas Marse.

Kosmose pradėtas precedento neturintis eksperimentas: aiškinamasi, ar žmonės galėtų gimti Marse

TRUMPAI

  • • Kinija pirmą kartą orbitoje pradėjo eksperimentą su dirbtiniais žmogaus embrionų modeliais.
  • • Mokslininkai tiria, kaip kosmoso aplinka gali paveikti ankstyvą žmogaus vystymąsi.
  • • Tyrimo rezultatai gali būti svarbūs planuojant ilgalaikes žmonių misijas į Mėnulį ir Marsą.

Kinijos mokslininkai pirmą kartą į orbitą išsiuntė dirbtinių žmogaus embrionų modelius, siekdami išsiaiškinti, kaip mikrogravitacija ir kosminė radiacija paveikia ankstyvą žmogaus vystymąsi. Eksperimentas vykdomas Kinijos kosminėje „Tiangong“ stotyje, o tyrime naudojamos iš kamieninių ląstelių sukurtos embrionų struktūros, kurios negali išsivystyti į žmogų, skelbia Kinijos mokslų akademija. Tyrėjai tikisi, kad rezultatai padės suprasti, ar žmonių reprodukcija ilgalaikėse kosminėse misijose apskritai būtų įmanoma.

REKLAMA

Į orbitą išsiųsti netikri embrionai

Gegužės pradžioje į Kinijos kosminę stotį pakilo „Tianzhou-10“ krovininė misija, kurios metu į „Tiangong“ buvo pristatyta ne tik mokslinė įranga ir biologiniai mėginiai, tačiau nugabenti ir iš žmogaus kamieninių ląstelių sukurti embrionų modeliai.

Pasak mokslininkų, šiame eksperimente bus naudojamos embrionų imitacijos – struktūros, atkartojančios ankstyvuosius žmogaus vystymosi etapus. Kinijos mokslų akademija pabrėžia, kad jos nėra tikri žmogaus embrionai ir negali išsivystyti į kūdikį.

REKLAMA

Kaip skelbia Kinijos mokslų akademija, tyrimo metu planuojama stebėti maždaug 14–21 dienos žmogaus vystymosi etapą. Tai laikotarpis, kai pradeda formuotis pagrindinės organizmo struktūros ir vyksta itin spartus ląstelių dalijimasis. Tuo tarpu identiški embrionai tiriami ir Žemėje, siekiant vėliau palyginti rezultatus.

Mokslininkai tikisi atsakyti į vieną svarbiausių klausimų

Ilgalaikės žmonių misijos į Marsą ar nuolatinės bazės Mėnulyje šiandien vis labiau pristatomos kaip ateities kosmoso programų kryptis. O proveržio paskutiniu metu su „Artemis II“ čia siekia ne tik NASA, bet ir pati Kinija, kuri savo astronautus į Mėnulį nori nuskraidinti jau 2030 metais.

Astronautai Mėnulio paviršiuje.

Nepaisant to, mokslininkai iki šiol neturi aiškaus atsakymo, ar žmogaus reprodukcija už Žemės ribų apskritai būtų saugi. Keli ankstesni moksliniai tyrinėjimai jau yra išskyrę tai, kad mikrogravitacija gali keisti ląstelių elgseną, o kosminė radiacija – turėti neigiamą poveikį DNR.

REKLAMA

TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip gravitacija Marse paveiktų žmones? Naujas tyrimas pateikia atsakymą

Dėl šios priežasties Kinijos mokslininkai tikisi palyginti kosmose buvusius embrionų modelius su Žemėje tiriamais mėginiais ir nustatyti veiksnius, darančius didžiausią įtaką žmogaus vystymuisi kosmose.

Šiuo metu penkių dienų eksperimentas baigtas, o nusiųsti mėginiai yra užšaldyti ir laukia grįžimo į Žemę vėlesnės misijos metu, kurios data šiuo metu dar nėra oficialiai paskelbta.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.