Astronautas Marse.
Kosmose pradėtas precedento neturintis eksperimentas: aiškinamasi, ar žmonės galėtų gimti Marse
TRUMPAI
- • Kinija pirmą kartą orbitoje pradėjo eksperimentą su dirbtiniais žmogaus embrionų modeliais.
- • Mokslininkai tiria, kaip kosmoso aplinka gali paveikti ankstyvą žmogaus vystymąsi.
- • Tyrimo rezultatai gali būti svarbūs planuojant ilgalaikes žmonių misijas į Mėnulį ir Marsą.
Kinijos mokslininkai pirmą kartą į orbitą išsiuntė dirbtinių žmogaus embrionų modelius, siekdami išsiaiškinti, kaip mikrogravitacija ir kosminė radiacija paveikia ankstyvą žmogaus vystymąsi. Eksperimentas vykdomas Kinijos kosminėje „Tiangong“ stotyje, o tyrime naudojamos iš kamieninių ląstelių sukurtos embrionų struktūros, kurios negali išsivystyti į žmogų, skelbia Kinijos mokslų akademija. Tyrėjai tikisi, kad rezultatai padės suprasti, ar žmonių reprodukcija ilgalaikėse kosminėse misijose apskritai būtų įmanoma.
Į orbitą išsiųsti netikri embrionai
Gegužės pradžioje į Kinijos kosminę stotį pakilo „Tianzhou-10“ krovininė misija, kurios metu į „Tiangong“ buvo pristatyta ne tik mokslinė įranga ir biologiniai mėginiai, tačiau nugabenti ir iš žmogaus kamieninių ląstelių sukurti embrionų modeliai.
Pasak mokslininkų, šiame eksperimente bus naudojamos embrionų imitacijos – struktūros, atkartojančios ankstyvuosius žmogaus vystymosi etapus. Kinijos mokslų akademija pabrėžia, kad jos nėra tikri žmogaus embrionai ir negali išsivystyti į kūdikį.
Kaip skelbia Kinijos mokslų akademija, tyrimo metu planuojama stebėti maždaug 14–21 dienos žmogaus vystymosi etapą. Tai laikotarpis, kai pradeda formuotis pagrindinės organizmo struktūros ir vyksta itin spartus ląstelių dalijimasis. Tuo tarpu identiški embrionai tiriami ir Žemėje, siekiant vėliau palyginti rezultatus.
Mokslininkai tikisi atsakyti į vieną svarbiausių klausimų
Ilgalaikės žmonių misijos į Marsą ar nuolatinės bazės Mėnulyje šiandien vis labiau pristatomos kaip ateities kosmoso programų kryptis. O proveržio paskutiniu metu su „Artemis II“ čia siekia ne tik NASA, bet ir pati Kinija, kuri savo astronautus į Mėnulį nori nuskraidinti jau 2030 metais.

Nepaisant to, mokslininkai iki šiol neturi aiškaus atsakymo, ar žmogaus reprodukcija už Žemės ribų apskritai būtų saugi. Keli ankstesni moksliniai tyrinėjimai jau yra išskyrę tai, kad mikrogravitacija gali keisti ląstelių elgseną, o kosminė radiacija – turėti neigiamą poveikį DNR.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip gravitacija Marse paveiktų žmones? Naujas tyrimas pateikia atsakymą
Dėl šios priežasties Kinijos mokslininkai tikisi palyginti kosmose buvusius embrionų modelius su Žemėje tiriamais mėginiais ir nustatyti veiksnius, darančius didžiausią įtaką žmogaus vystymuisi kosmose.
Šiuo metu penkių dienų eksperimentas baigtas, o nusiųsti mėginiai yra užšaldyti ir laukia grįžimo į Žemę vėlesnės misijos metu, kurios data šiuo metu dar nėra oficialiai paskelbta.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Paaiškėjo pigiausios Europos kryptys trumpoms išvykoms: tarp jų – ir Vilnius
2Kinija išbandė technologiją, kuri ateityje gali leisti dronams nenusileisti valandų valandas
3Nemokamas VPN: kokie pavojai gali už jo slypėti?
4Jūsų sveikatą visą parą stebės dirbtinis intelektas: pristatytas išmanus pleistras
5Šioje šalyje humanoidai gaus „skaitmeninius pasus“: kam robotams reikalinga tapatybė?
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.