Paslaptingas kosminis signalas 2025 metais astronomus glumino 7 valandas: dabar aiškėja jo kilmė

2025 metais Žemėje užfiksuotas neįprastai ilgas gama spindulių signalas astronomus glumino net 7 valandas, o dabar mokslininkai pateikia vieną realiausių jo paaiškinimų. Tyrėjai mano, kad rekordiniu laikomas kosminis protrūkis galėjo atsirasti juodajai skylei įsiveržus į didžiulę žvaigždę ir pradėjus ryti jos medžiagą. Pasak Europos pietinės observatorijos (ESO) ir NASA tyrėjų, šis reiškinys gali padėti geriau suprasti iki šiol sunkiai aptinkamus juodųjų skylių tipus bei pačius galingiausius sprogimus Visatoje.

Kas įvyko 2025 metais

Signalas, pavadintas GRB 250702B, ESO buvo užfiksuotas 2025 metų liepą. Jį aptiko keli kosminiai teleskopai, stebintys gama spindulių žybsnius – vienus energingiausių reiškinių Visatoje. Tačiau šį kartą astronomus nustebino ne pats protrūkis, o jo trukmė.

Kaip aiškino mokslininkai, įprasti gama spindulių žybsniai Žemėje dažniausiai trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Tuo metu GRB 250702B aktyvus išliko apie septynias valandas, o signalas periodiškai silpnėjo ir vėl sustiprėdavo. ESO vėliau šį reiškinį pavadino vienu paslaptingiausių kada nors stebėtų gama spindulių protrūkių.

Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad signalas neatitiko klasikinių scenarijų, kurie paprastai siejami su masyvių žvaigždžių sprogimais arba neutroninių žvaigždžių susidūrimais. Dėl to astronomų bendruomenėje pradėta svarstyti, kad gali būti stebimas iki šiol itin retas arba net anksčiau nefiksuotas procesas.

Mokslininkai pateikė galimą paaiškinimą

Dabar astronomai daugiausia dėmesio skiria scenarijui, vadinamam helio susijungimu (angl. helium merger). Kaip leidiniui „BBC Sky at Night Magazine“ aiškino NASA Goddardo kosminių skrydžių centro tyrėja Eliza Neights, tikėtina, kad šio reiškinio centre buvo juodoji skylė ir vadinamoji helio žvaigždė – itin karšta žvaigždė, jau praradusi išorinį vandenilio sluoksnį.

Pasak tyrėjos, tokios žvaigždės tam tikru savo evoliucijos etapu pradeda plėstis. Jei šalia jų skrieja juodoji skylė, ji gali atsidurti pačios žvaigždės viduje. Tada juodoji skylė ima labai sparčiai „ryti“ aplinkinę medžiagą, o į ją krentanti materija sukuria milžiniškos energijos srautus.

Būtent šie energijos pliūpsniai, tyrėjų vertinimu, ir galėjo būti užfiksuoti kaip neįprastai ilgas gama spindulių signalas.

Eliza Neights taip pat pabrėžė, kad tokie reiškiniai gali būti reti ne tik dėl savo kilmės, bet ir todėl, kad juos sudėtingiau aptikti. Dauguma teleskopų ieško trumpų ir itin ryškių signalų, o tokie ilgos trukmės protrūkiai yra silpnesni bei sunkiau pastebimi.

TAIP PAT SKAITYKITE: Sukurtas didžiausias Visatos žemėlapis tirs tamsiosios energijos paslaptis (video)

Kodėl šis atradimas svarbus ne tik astronomams

Nors GRB 250702B buvo užfiksuotas itin toli nuo Žemės ir jokios tiesioginės grėsmės nesukėlė, astronomai tokius reiškinius stebi itin atidžiai. Gama spindulių protrūkiai laikomi vienais galingiausių energijos išsiveržimų Visatoje, todėl jie padeda geriau suprasti, kaip formuojasi juodosios skylės, žūsta žvaigždės ir kaip ekstremalūs kosminiai procesai veikia aplinkinę erdvę.

Tyrėjai taip pat tikisi, kad panašių signalų analizė ateityje leis tiksliau prognozuoti aukštos energijos kosminius reiškinius bei pagerins kosmoso stebėjimo sistemas, nuo kurių priklauso dalis palydovinių technologijų ir mokslinių misijų.