Atskleista Gizos piramidžių paslaptis: kaip žmonių sumanumas jas išsaugojo 4600 metų

Svarbiausios technologijų naujienos jūsų telefone

Sekite mus „Google News“ šaltiniuose ir pamatykite daugiau svarbiausių mokslo ir technologijų naujienų.

Pridėti

Septynių senovės pasaulio stebuklų sąraše iki šių dienų išliko tik vienas statinys – Gizos Didžioji piramidė Egipte. Mokslininkai dabar mano aptikę vieną iš priežasčių, kodėl šiam beveik 4600 metų senumo statiniui pavyko atlaikyti laiką, žemės virpesius ir aplinkos poveikį, pražudžiusį daugelį kitų garsiausių antikos kūrinių. Analizuodami piramidės vibracijas ir jos reakciją į aplinkos poveikį, tyrėjai nustatė, kad konstrukcijoje esančios specialios ertmės galėjo padėti slopinti seisminę energiją ir apsaugoti statinį nuo pažeidimų.

Atliko bandymus

Tyrimo autoriai Didžiosios piramidės viduje ir aplink ją išdėstė dešimtis itin jautrių jutiklių, galinčių fiksuoti natūralius mikrovirpesius. Jie analizavo, kaip statinys reaguoja į vėją, eismą, grunto judesius ir kitus aplinkos veiksnius.

Tyrimo, publikuoto mokslo žurnale „Scientific Reports“, rezultatai rodo, kad piramidė vibruoja ne taip, kaip ją supantis gruntas. Būtent šis skirtumas, mokslininkų teigimu, gali būti viena svarbiausių priežasčių, kodėl statinys išliko stabilus tūkstantmečius.

Tyrėjai aiškina, kad toks skirtumas padeda sumažinti rezonanso efektą, kai žemės virpesiai sutampa su statinio vibracijomis ir gali sustiprinti konstrukcijos apkrovą.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 14 val

Ar LED apšvietimas veikia mūsų ląsteles? Naujas tyrimas pateikė netikėtų užuominų

4 min. skaitymo • prieš 15 val

Tyrimas: dėl dirbtinio intelekto kas antras gydytojas gali priimti daugiau pacientų

4 min. skaitymo • prieš 17 val

Istorinis „OpenAI“ IPO: viskas, ką reikia žinoti vienoje vietoje

Visi naujausi straipsniai →

Dėmesio centre – paslaptingos ertmės virš karaliaus kambario

Didžiausią tyrėjų dėmesį patraukė tuščios erdvės virš faraono Khufu laidojimo vietos. Ilgą laiką manyta, kad jos reikalingos tik milžiniškam akmens svoriui paskirstyti.

Tačiau dabar keliama nauja versija: šios ertmės galėjo veikti kaip vibracijų slopinimo sistema. Tyrėjai pastebi, kad jos pertraukia seisminių bangų sklidimą ir sumažina grėsmę pažeidžiamiausiose vietose.

Nors mokslininkai pabrėžia, kad nėra įrodymų, jog senovės egiptiečiai sąmoningai kūrė antiseisminę konstrukciją, pats rezultatas stebina net šiuolaikinius inžinierius. Kai kurie specialistai pažymi, kad dalis principų primena metodus, naudojamus ir moderniuose žemės drebėjimams atspariuose pastatuose.

TAIP PAT SKAITYKITE: Prie Gizos piramidžių aptikta dar nežinoma požeminė struktūra

Senovės statinys, kuris vis dar stebina mokslą

Didžioji Gizos piramidė buvo pastatyta maždaug 2570 metais prieš mūsų erą ir iki šiol išlieka vienu įspūdingiausių žmonijos inžinerinių pasiekimų. Nepaisant smėlio audrų, temperatūrų svyravimų ir tūkstančius metų trunkančio aplinkos poveikio, ji išsilaikė geriau nei daugelis gerokai naujesnių statinių.

Tyrėjai teigia, kad nauji vibracijų matavimai gali padėti ne tik geriau suprasti senovės statybos metodus, bet ir prisidėti prie ateities architektūros sprendimų. Analizuodami, kaip senoviniai statiniai natūraliai paskirsto energiją ir apkrovas, inžinieriai tikisi rasti naujų būdų kurti atsparesnius pastatus šiuolaikiniuose miestuose.

Šis tyrimas taip pat primena, kad dalis senovės civilizacijų technologinių gebėjimų vis dar nėra iki galo suprasti.

Tai, kas ilgą laiką atrodė tik milžiniška akmenų konstrukcija, šiandien vis labiau primena itin tiksliai subalansuotą inžinerinį projektą, kurio dalį sprendimų mokslas šiandien dar tik pradeda suprasti.