Kodėl dauguma žmonių yra dešiniarankiai? Mokslininkai mano radę atsakymą

Kodėl didžioji dalis žmonių instinktyviai renkasi dešinę ranką? Šis klausimas mokslininkus domino dešimtmečius, tačiau aiškaus atsakymo iki šiol nebuvo. Naujas Oksfordo universiteto tyrimas rodo, kad dešiniarankiškumas gali būti tiesiogiai susijęs su dviem svarbiausiais žmogaus evoliucijos pokyčiais – vaikščiojimu dviem kojomis ir sparčiai augusiu smegenų dydžiu. Mokslininkai teigia, kad būtent šių pokyčių kombinacija ilgainiui pavertė dešinės rankos dominavimą beveik universaliu reiškiniu.

Žmonės išsiskiria net tarp primatų

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad žmonės yra vieninteliai primatai, kurių populiacijoje taip stipriai dominuoja viena ranka. Skaičiuojama, kad maždaug 90 proc. žmonių įvairiose pasaulio kultūrose yra dešiniarankiai, o panašaus masto dominavimo tarp kitų primatų nepastebima.

Siekdami suprasti šio reiškinio kilmę, Oksfordo universiteto mokslininkai analizavo daugiau nei 2 tūkst. primatų iš 41 rūšies. Mokslo žurnale „PLOS Biology“ paskelbtame tyrime buvo vertinami įvairūs galimi paaiškinimai – nuo įrankių naudojimo ir mitybos iki socialinės struktūros, kūno dydžio, smegenų vystymosi bei judėjimo būdo.

Tyrėjų teigimu, tai vienas pirmųjų bandymų kelias pagrindines dešiniarankių teorijas vertinti viename evoliuciniame modelyje.

Kaip aiškina tyrimo autoriai, žmonės akivaizdžiai išsiskyrė iš bendro modelio, kuris tiko kitoms primatų rūšims. Vis dėlto situacija pasikeitė, kai į analizę buvo įtraukti du papildomi veiksniai – smegenų dydis ir anatominiai požymiai, susiję su vaikščiojimu stačiomis.

Vaikščiojimas dviem kojomis galėjo pakeisti rankų funkciją

Pasak tyrėjų, vienas svarbiausių lūžių žmogaus evoliucijoje buvo perėjimas prie vaikščiojimo dviem kojomis. Kai rankos nebebuvo nuolat naudojamos judėjimui, jos galėjo specializuotis sudėtingesnėms užduotims – pavyzdžiui, tikslesniems veiksmams ar įrankių naudojimui.

Mokslininkų vertinimu, būtent šiame etape pradėjo formuotis ryškesnis vienos rankos dominavimas. Vėliau, žmogaus smegenims tampant vis didesnėms ir sudėtingesnėms, šis skirtumas tik dar labiau sustiprėjo.

Tyrėjai mano, kad ankstyvieji homininai, laikomi žmonių pirmtakais, tikriausiai turėjo tik nežymų dešinės rankos dominavimą – panašų į dabartinių beždžionių. Tačiau atsiradus Homo genčiai situacija pradėjo ryškiai keistis. Tokios rūšys kaip Homo erectus ar neandertaliečiai jau galėjo būti gerokai ryškesni dešiniarankiai nei ankstesni žmogaus protėviai.

Tačiau tyrime minima ir viena išimtis – Homo floresiensis rūšis, vadinama „hobitu“. Mokslininkai mano, kad ši rūšis buvo mažiau dešiniarankė, nes jos smegenys buvo mažesnės, o kūnas dar nebuvo visiškai prisitaikęs vaikščioti stačiomis. Tyrėjų teigimu, tai sustiprina pagrindinę tyrimo išvadą – kuo labiau vystėsi žmogaus smegenys ir gebėjimas vaikščioti dviem kojomis, tuo ryškesnis tapo dešinės rankos dominavimas.

Kodėl kairiarankiai neišnyko?

Nors tyrimas pateikia vieną aiškiausių atsakymų apie dešiniarankiškumo kilmę, mokslininkai pripažįsta, kad dalis klausimų vis dar lieka neatsakyti. Vienas jų – kodėl kairiarankių žmonių išliko apie dešimtadalis visos populiacijos.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kairiarankių pranašumas: šiose sporto šakose rodo išskirtinius gebėjimus

Tyrėjai taip pat neatmeta galimybės, kad ilgainiui dešiniarankiškumą papildomai sustiprino žmogaus kultūra, įrankių naudojimas bei socialiniai įpročiai. Vis dėlto nauji duomenys leidžia manyti, kad atsakymo reikėtų ieškoti ne tik smegenyse, bet ir pačiame žmogaus evoliucijos pagrinde, slepiančiame dar daug unikalių šiandienio žmogaus paslapčių.