DI akcijų išpardavimas supurtė Volstritą: rizikos fondai patyrė didžiausią dienos smūgį per kelerius metus

Sekite TechNaujienos Google

Staigus technologijų bendrovių akcijų išpardavimas tapo skaudžiu smūgiu pasaulio rizikos draudimo fondams. Spalio 22 dieną jų rezultatai smuko labiausiai nuo koronaviruso pandemijos sukeltų rinkų neramumų, o investuotojų susirūpinimas buvo susijęs su didelėmis išlaidomis dirbtinio intelekto infrastruktūrai ir klausimu, kada šios investicijos iš tikrųjų atsipirks.

Biržų judėjimas buvo plataus masto: „Meta Platforms“ akcijos atpigo apie septynis procentus, „Nvidia“ – maždaug keturis procentus, o technologijų bendroves apimantis „Nasdaq Composite“ indeksas smuko apie 2,6 proc. Vienos prekybos dienos rezultatai dar nereiškia ilgalaikės krizės, tačiau jie parodo, kiek rinkos vertinimai priklauso nuo DI sektoriaus lūkesčių.

Apie nuostolių mastą spalio 23 dieną pranešė „Reuters“, remdamasi investicinio banko „Goldman Sachs“ duomenimis. Banko stebimos pagrindinės rizikos fondų strategijos – fundamentalių akcijų pozicijų, sisteminių sandorių ir kelių strategijų – prarado daugiau nei po vieną procentą per vieną dieną.

Tai svarbu todėl, kad šių fondų valdymo metodai skiriasi. Vieni ieško nepakankamai įvertintų akcijų, kiti naudoja kompiuterinius modelius, treti derina skirtingus rinkos instrumentus. Kai nuostolius patiria visos pagrindinės strategijos, kyla įtarimas, kad jų portfeliuose vis dėlto susikaupė panašių rizikos veiksnių.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 52 minutės

NASA tyrimas: Antarktidos ledynas gali dvigubai labiau prisidėti prie jūros lygio kilimo, nei manyta

4 min. skaitymo • prieš 53 minutės

NASA zondas įjungė variklius beveik be pertraukų: jo tikslas – paslaptingas metalinis asteroidas

4 min. skaitymo • prieš 56 minutės

„Meta“ sulaukė skundo Europoje: leidėjai baiminasi, kad jų turinys bus naudojamas dirbtiniam intelektui

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl profesionalūs investuotojai tapo pažeidžiami

Rizikos draudimo fondai kartais naudoja skolintą kapitalą ir sudėtingas finansines priemones. Tokios priemonės leidžia sustiprinti teigiamus rezultatus, tačiau rinkai pasukus nepalankia linkme nuostoliai taip pat gali augti sparčiau. Tam tikromis sąlygomis fondai turi skubiai mažinti pozicijas, kad atitiktų rizikos arba užstato reikalavimus.

DI sektoriuje tokia situacija gali būti ypač jautri, nes daug investuotojų renkasi tas pačias stambias bendroves. Grafikos procesorių gamintojai, debesų kompiuterijos tiekėjai ir duomenų centrų infrastruktūros įmonės tapo svarbia rinkos dalimi. Jeigu jų akcijos vienu metu pinga, bendras poveikis indeksams ir fondams gali būti neproporcingai didelis.

Pagrindinis klausimas susijęs ne su pačios DI technologijos egzistavimu, o su investicijų grąža. Didelių modelių mokymui reikia brangių procesorių, elektros energijos, aušinimo sistemų ir patalpų. Bendrovės turi įrodyti, kad DI įrankių vartotojai ir verslo klientai sumokės pakankamai, kad tokios išlaidos ilgainiui duotų tvarų pelną.

„Reuters“ nurodė, kad fundamentalių ilgojo ir trumpojo pozicijų fondų spalio mėnesio rezultatas tuo metu buvo apie minus 3,8 proc. Vis dėlto nuo metų pradžios jų grąža išliko teigiama – maždaug 8,8 proc. Tokia proporcija primena, kodėl vienos savaitės nuostolių negalima painioti su visos investavimo strategijos žlugimu.

Investuotojai laukia technologijų bendrovių ataskaitų

Spalio pabaigoje svarbios taps didžiųjų įmonių ketvirtinės finansinės ataskaitos. Analitikai vertins, kaip auga debesų kompiuterijos pajamos, kokia reali DI paslaugų paklausa ir kiek papildomų milijardų bendrovės planuoja skirti naujai infrastruktūrai. Didelės investicijos savaime nėra blogos, bet jos turi būti pagrįstos tikėtina ilgalaike grąža.

Dalis rinkos dalyvių jau lygina dabartines investicijas su interneto bendrovių bumu XX amžiaus pabaigoje. Toks palyginimas gali padėti aptarti lūkesčių perteklių, bet turi ribų: daugelis šiandienos technologijų lyderių turi dideles klientų bazes ir pelningas verslo kryptis, kurių neturėjo nemaža dalis ankstyvojo interneto bendrovių.

Investuotojams svarbu atskirti kelis dalykus: ar DI įrankiai turi naudą, ar jų kūrėjai sugeba uždirbti, ir ar šiuo metu už akcijas mokama tinkama kaina. Į visus šiuos klausimus galima atsakyti skirtingai. Technologija gali būti perspektyvi net tada, kai dalies su ja susijusių bendrovių vertinimai pasirodo pernelyg optimistiški.

Panašiose situacijose itin svarbi rizikos koncentracija. Fondas gali turėti daug skirtingų bendrovių akcijų, tačiau jei visos jos priklauso nuo tos pačios DI infrastruktūros investavimo bangos, toks portfelis nėra toks įvairus, kaip gali atrodyti. Jautrumas didesnėms palūkanoms, duomenų centrų elektros sąnaudoms ir reguliavimo pokyčiams gali vienu metu veikti ne vieną įmonę. Investuotojai taip pat stebi, ar fondai nepradeda mažinti skolinto kapitalo dalies. Priverstiniai pardavimai gali sustiprinti trumpalaikius svyravimus net tada, kai įmonių ilgalaikiai verslo rezultatai per vieną dieną iš esmės nepasikeičia. Šiuos procesus atskirti nuo fundamentalaus vertės pokyčio padeda kelių laikotarpių duomenys.

Pastarasis išpardavimas neįrodo, kad DI rinka būtinai patirs ilgalaikį nuosmukį. Tačiau jis parodė, kaip greitai investuotojų rizikos apetitas gali pasikeisti, kai finansavimo išlaidos didėja, o technologijų pažadams keliami vis konkretesni pelningumo reikalavimai. Artimiausi rezultatai padės tikrinti, ar šios abejonės pagrįstos.