NASA marsaeigis pagerino ilgametį rekordą: Marse nuvažiavo daugiau nei 45 kilometrus
NASA marsaeigis „Perseverance“ spalio 11 d. pasiekė 45,22 kilometro nuvažiuoto kelio ribą ir tapo daugiausia kito dangaus kūno paviršiumi nukeliavusia transporto priemone. Kaip spalio 12 d. paskelbė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija, ankstesnis rekordas – 45,16 kilometro – priklausė marsaeigiui „Opportunity“.
„Perseverance“ Marse dirba nuo 2021 m. vasario. Rekordą jis pagerino per mažiau nei šešerius metus, nors „Opportunity“ nuo 2004 iki 2018 m. planetos paviršių tyrinėjo beveik penkiolika metų. Abiejų aparatų kelionės parodo ne tik jų ilgaamžiškumą, bet ir didelį autonominio valdymo technologijų pokytį.
Didžiąją kelio dalį marsaeigis įveikė savarankiškai
NASA duomenimis, daugiau kaip 90 proc. „Perseverance“ nuvažiuoto atstumo įveikta pasitelkiant autonominės navigacijos sistemą „AutoNav“. „Opportunity“ ir „Spirit“ atveju autonominio judėjimo dalis siekė apie 5 proc. Anksčiau roverių komandos daugiau maršruto turėdavo suplanuoti Žemėje, o dabar marsaeigis gali savarankiškai įvertinti kliūtis ir pasirinkti saugų kelią.
Skirtumą iliustruoja ir aplinkos skenavimas. Pirmasis NASA marsaeigis „Sojourner“ orientacijai naudojo maždaug 20 matavimo taškų, o „Perseverance“ vieno stebėjimo metu apdoroja apie 600 tūkst. taškų. Didelis duomenų kiekis padeda atpažinti akmenis, įdubas ir pavojingą reljefą.
Savarankiška navigacija Marse ypač svarbi dėl ryšio vėlavimo tarp planetų. Komandos iš Žemės negali valdyti roverio taip, kaip nuotoliniu būdu valdomo automobilio: signalas keliauja pernelyg ilgai. Todėl patikimas automatinis važiavimas leidžia mokslininkams per tą patį laiką pasiekti daugiau tyrimams svarbių vietų.
Rekordinę spalio 11-osios dieną „Perseverance“ nuvažiavo apie 91 metrą. NASA nurodo, kad iki šiol ilgiausias jo vienos Marso paros važiavimas pasiekė 412 metrų.
Rekordą lėmė ne greitis, o ilgalaikis patikimumas
„Perseverance“ tyrinėja Jezero kraterį, kuriame kadaise buvo vandens. Roverio užduotys apima uolienų ir nuosėdų tyrimus bei mėginių surinkimą. Rekordas leidžia tiksliau įvertinti, kiek įvairių geologinių vietovių įmanoma ištirti vienos misijos metu.
Joks marsaeigio nuvažiuotas kilometras pats savaime neatsako į klausimą, ar Marse kada nors egzistavo gyvybė. Tokiam vertinimui reikalingi geologiniai ir cheminiai duomenys, kuriuos roveris nuosekliai renka.
NASA tęsiant misiją, bendras nuvažiuotas atstumas dar gali padidėti. Panašiai kaip kosmoso zondų tyrimai, Marsą tyrinėjančių robotų darbas priklauso nuo to, kiek ilgai autonominės sistemos gali veikti ten, kur jų neįmanoma tiesiogiai aptarnauti.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Neatpažintas objektas Lietuvos danguje sukėlė aliarmą: kas žinoma apie naują incidentą?
24 programėlės, kurios padės stebėti grėsmes Lietuvoje: nuo dronų iki radiacijos
3Nyderlandų bendrovė sujungia radarus ir dronus į vieną sistemą: technologija jau naudojama Ukrainoje
4Sukurtas „gyvas“ robotų audinys, kuris pats susiderina į vieną ritmą – fizikai kalba apie laiko kristalą
5Marijampolės rajone planuojama 200 mln. eurų gamykla – 125 darbo vietos ir nauja medienos pramonės kryptis
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.