NASA svarsto, kaip pratęsti „Hubble“ teleskopo gyvenimą: orbitoje gali prireikti gelbėjimo misijos

Sekite TechNaujienos Google

NASA spalio 29 dieną kreipėsi į privačias kosmoso bendroves, siekdama sužinoti, ar įmanoma pratęsti „Hubble“ teleskopo darbą orbitoje. Spalio 30 dienos agentūros pranešime išvardytos kelios galimybės: pakelti teleskopą į aukštesnę orbitą, atlikti techninį aptarnavimą arba pasibaigus misijai užtikrinti kontroliuojamą sugrįžimą į atmosferą. Jokiai konkrečiai misijai kol kas neduotas galutinis leidimas.

„Hubble“ orbitoje dirba daugiau kaip tris dešimtmečius. Nors naujesnis „James Webb“ teleskopas atvėrė kitokių stebėjimo galimybių, „Hubble“ išlieka svarbus mokslininkams, ypač atliekant tam tikro bangos ilgio ultravioletinės ir regimosios šviesos stebėjimus.

Pagrindinė problema – palaipsniui mažėjantis orbitos aukštis. Net tokiame aukštyje virš Žemės yra labai retų atmosferos dalelių, kurios stabdo skriejantį objektą. Teleskopas neturi savo variklių orbitos aukščiui palaikyti, todėl be išorinės pagalbos jo orbita ilgainiui dar labiau žemės.

Kodėl NASA skuba ieškoti variantų

Agentūros analizė rodo, kad nepakoregavus orbitos teleskopas gali sugrįžti į atmosferą apie 2033–2034 metus. Todėl galimai tarnavimo laiką pratęsianti misija turėtų įvykti iki 2032 metų. Kuo ilgiau sprendimas atidedamas, tuo mažiau lieka laiko sudėtingai operacijai suplanuoti.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl „Microsoft“ nepavyko įsitvirtinti išmaniųjų telefonų rinkoje? „Nokia“ sandorio pamokos

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kodėl pasaulis taip priklausomas nuo Taivano lustų gamintojos TSMC?

4 min. skaitymo • prieš 1 val

Kaip „Nvidia“ iš vaizdo plokščių gamintojos tapo dirbtinio intelekto infrastruktūros pagrindu?

Visi naujausi straipsniai →

Vienas variantas – erdvėlaivis, kuris priartėtų prie teleskopo ir suteiktų jam papildomą impulsą, pakeldamas orbitą. Kitas – platesnis aptarnavimas, kuris teoriškai galėtų pagerinti tam tikrus techninius pajėgumus. Tokiai operacijai reikia ne vien raketos: svarbu patikimai susijungti su seniai orbitoje veikiančiu moksliniu prietaisu ir jo nesugadinti.

NASA jau turi „Hubble“ aptarnavimo istoriją. Ankstesniais dešimtmečiais astronautai vykdė kelias remonto bei atnaujinimo misijas naudodami daugkartinio naudojimo erdvėlaivius. Tačiau tokios pačios programos šiandien nebevyksta, todėl dabar svarstomi komercinio kosmoso sektoriaus sprendimai.

Kas bus, jeigu aptarnavimas neapsimokės

NASA užklausoje taip pat minima saugaus eksploatacijos pabaigos sprendimo paieška. Didelis kosminis teleskopas nėra tas pats, kas nedidelis palydovas, kuris sudega beveik visas. Todėl kontroliuojamo sugrįžimo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į riziką Žemei.

Agentūra ketina surinkti pramonės pasiūlymus iki lapkričio 30 dienos. Tai informacijos rinkimo etapas, o ne jau sudaryta sutartis. Iki šiol neatskleista, kuri bendrovė galėtų vykdyti misiją ir kiek ji kainuotų.

Apie kosmoso tyrimų infrastruktūros ilgaamžiškumą neseniai priminė ir NASA zondo „Voyager 1“ ryšio problemos. Nors misijos visiškai skirtingos, abiem atvejais inžinieriai mėgina išsaugoti mokslinius pajėgumus gerokai ilgiau, nei buvo įprasta planuoti technologijas kuriant.

„Hubble“ teleskopo mokslinė vertė susijusi ir su tuo, kad jis dešimtmečius stebi astronominius objektus ta pačia ar panašia įranga. Toks duomenų tęstinumas leidžia mokslininkams lyginti, kaip laikui bėgant keitėsi žvaigždžių aplinka, planetų atmosferos ar kitų objektų savybės. Naujas teleskopas gali turėti didesnių galimybių tam tikruose bangos ilgiuose, tačiau ne visada atkuria ilgalaikį senos misijos stebėjimų nuoseklumą.

Aptarnavimo operacija būtų sudėtinga dėl „Hubble“ amžiaus. Kiekvienas mechaninis sujungimas, valdymo manevras ar fizinis kontaktas turi būti suderintas su daug metų veikiančiomis konstrukcijomis. Ypač svarbu nepažeisti optinės sistemos ir nepakeisti aparato orientacijos taip, kad būtų prarasta galimybė tęsti stebėjimus.

Privačių erdvėlaivių atsiradimas atvėrė naujų logistikos galimybių, tačiau dauguma jų iki šiol buvo orientuotos į krovinių ar žmonių gabenimą, o ne tokio tipo mokslinių aparatų remontą. Todėl NASA informacijos užklausa yra ir rinkos tyrimas: agentūra nori suprasti, ar yra pakankamai patikimų techninių variantų, kuriuos būtų galima vertinti detaliau.

Galutinis sprendimas priklausys nuo kainos, sėkmės tikimybės, techninės rizikos ir mokslinės naudos santykio. Net jei fizinis orbitos pakėlimas būtų įmanomas, reikėtų įvertinti, kiek laiko dar galėtų dirbti patys teleskopo instrumentai. Pailginti buvimą orbitoje nėra tas pats, kas garantuoti nepertraukiamą mokslinę veiklą.

NASA sprendimas parodys, ar komercinio kosmoso sektoriaus technologijos jau pakankamai subrendusios ne tik paleisti naujus aparatus, bet ir saugiai gelbėti senus.