Mokslininkai teigia, kad naujas tūkstančių metų senumo kaulų DNR tyrimo būdas gali priversti permąstyti svarbiausius ankstyvosios Didžiosios Britanijos istorijos momentus – nuo romėnų okupacijos pabaigos iki anglosaksų ir vikingų invazijų.
Mokslininkai jau dabar gali stebėti didelius DNR pokyčius, kurie vyksta per tūkstančius ar milijonus metų, ir tai padeda mums sužinoti, pavyzdžiui, kaip ankstyvieji žmonės išsivystė iš beždžionių.
Dabar tyrėjai gali nustatyti subtilesnius pokyčius, įvykusius vos per kelis šimtus metų, ir taip sužinoti, kaip žmonės migravo ir bendravo su vietiniais gyventojais.
Kas nustatyta naujajame tyrime?
Naujuoju metodu jie analizuoja Didžiojoje Britanijoje rastus žmonių palaikus, tarp jų ir iš tų laikų, kai romėnus pakeitė anglosaksų elitas iš Europos.
Profesorius Peteris Heatheris iš Londono Karališkojo koledžo, dirbantis projekte kartu su naujojo DNR metodo kūrėjais Fransiso Kriko institute Londone, sakė, kad naujasis metodas gali būti „revoliucinis“.
Projekto metu bus analizuojama daugiau kaip 1 000 žmonių, gyvenusių Didžiojoje Britanijoje per pastaruosius 4 500 metų, palaikų DNR, tačiau tyrėjai kaip ypač įdomų laikmetį išskyrė laikotarpį po romėnų išvykimo.
Kas vyko šiuo laikotarpiu prieš daugiau nei 1 500 metų, iš rašytinių ir archeologinių šaltinių neaišku. Istorikų nuomonės dėl anglosaksų invazijos masto ir pobūdžio – ar ji buvo didelė, ar maža, priešiška, ar bendradarbiaujanti – išsiskiria.
Pasak profesoriaus Heatherio, „tai vienas iš labiausiai ginčytinų ir todėl vienas iš įdomiausių dalykų visoje Britanijos istorijoje“.
„[Naujasis metodas] leis mums pamatyti, kokie santykiai buvo užmegzti su vietiniais gyventojais.
Ar jie bendradarbiauja, ar vyksta kryžminimasis, ar vietiniai gyventojai sugeba prasiskinti kelią į elitą?“, – sakė jis.
Tikimasi „Twigstats“ metodo sėkmės
Išbandę šį metodą, vadinamą „Twigstats“, su žmonių palaikais, rastais žemyninėje Europoje nuo 1 iki 1 000 metų po Kristaus, jie optimistiškai tikisi šio metodo, vadinamo „Twigstats“, sėkmės.
Dauguma iš DNR gautų duomenų apie vikingų plitimą Skandinavijoje sutapo su istoriniais duomenimis.
Šie tyrimo rezultatai patvirtino, kad metodas veikė, ir kartu parodė, koks galingas jis gali būti, kai padeda atskleisti naujus faktus, kai radiniai nesutampa su tuo, kas parašyta istorijos vadovėliuose.
„Tai buvo ta akimirka, kai mes labai susijaudinome. Matėme, kad tai iš tiesų gali pakeisti tai, kiek daug galime sužinoti apie žmonijos istoriją“, – sakė daktaras Leo Speidelis, kuris kartu su savo grupės vadovu daktaru Pontusu Skoglundu buvo vienas iš šio metodo kūrėjų.
Problema, kurią bandė įveikti mokslininkai, yra ta, kad žmogaus genetinis kodas yra labai ilgas – jį sudaro 3 milijardai atskirų cheminių vienetų.
Pastebėti nedidelius genetinius šio kodo pokyčius, kurie įvyksta per kelias kartas, pavyzdžiui, dėl to, kad nauji atvykėliai susikryžmina su vietine populiacija, yra tarsi ieškoti adatos šieno kupetoje.
Tyrėjai išsprendė šią problemą, tarsi pašalindami šieno kupetą ir palikdami adatą matomoje vietoje – jie rado būdą, kaip nustatyti senesnius genetinius pokyčius, nekreipti į juos dėmesio ir nagrinėti tik naujausius pokyčius.
Jie peržiūrėjo tūkstančių žmonių palaikų genetinius duomenis iš internetinės mokslinės duomenų bazės, paskui apskaičiavo, kaip artimai jie susiję tarpusavyje, kurios DNR dalys iš kurių grupių ir kada buvo paveldėtos.
Taip buvo sudarytas genealoginis medis, kuriame senesni pokyčiai rodomi ankstesnėse šakose, o naujesni pokyčiai – naujesnėse „šakelėse“.
Daktaras P. Skoglundas teigė, kad kiekvienas iš žmonių, kurių palaikai bus tiriami, turi savų pasakojimų ir netrukus mokslininkai bei istorikai galės išgirsti jų istorijas.
„Norime suprasti daugybę skirtingų Europos ir Didžiosios Britanijos istorijos epochų – nuo romėnų laikotarpio, kai atvyko anglosaksai, iki vikingų laikotarpio ir pamatyti, kaip tai formuoja šios Pasaulio dalies protėvius ir įvairovę“, – sakė jis.
Metodo pritaikymo galimybės yra labai plačios
Tūkstančių metų senumo DNR ne tik rodo kryžminimąsi su skirtingomis populiacijomis, bet ir yra labai svarbios detalės apie tai, kaip žmonės susidorojo su svarbiausiais istoriniais momentais, pavyzdžiui, epidemijomis, mitybos pokyčiais, urbanizacija ir industrializacija.
Šį metodą galima taikyti bet kurioje pasaulio dalyje, kurioje yra didelė gerai išlikusių žmonių palaikų kolekcija.
Prof. P. Heatheris nori ją panaudoti, kad ištirtų, jo teigimu, vieną didžiausių Europos istorijos paslapčių: kodėl prieš 1 500 metų Vidurio ir Rytų Europa iš germaniškai kalbančių tapo slaviškai kalbančia.
Galiausiai jis pridūrė, kad „istoriniai šaltiniai rodo, kas buvo prieš tai ir kas po to, bet nieko nežinoma apie tai, kas įvyko tarp jų“.
