Vienas garsiausių Vincento van Gogo darbų slepia paslaptį, kuri iki šiol glumina mokslininkus

Vincento van Gogo paveikslas „Žvaigždėta naktis“ jau ne vieną dešimtmetį domina ne tik meno istorikus, bet ir fizikus. Vieni mokslininkai mano, kad garsiajame kūrinyje atsispindi realūs turbulencijos procesus primenantys dėsningumai, o kiti tvirtina, kad tai veikiau meninė interpretacija nei paslėpta fizika. Todėl klausimas, ar XIX amžiuje gyvenęs menininkas iš tiesų sugebėjo intuityviai perteikti reiškinius, kuriuos mokslas detaliai aprašė tik po kelių dešimtmečių, iki šiol lieka atviras.

Kodėl fizikai susidomėjo „Žvaigždėta naktimi“?

Dar prieš keletą metų publikuotame tyrime mokslininkai nusprendė į garsųjį paveikslą pažvelgti ne kaip į meno kūrinį, o kaip į duomenų rinkinį. Analizuodami danguje matomų sūkurių formas, jų dydžius ir tarpusavio išsidėstymą, tyrėjai ieškojo požymių, kurie primintų realiose skysčių ar dujų tėkmėse stebimus turbulencijos procesus.

Šio darbo autoriai teigia aptikę statistinių dėsningumų, panašių į tuos, kurie siejami su vadinamąja Kolmogorovo turbulencijos teorija. Tyrėjų vertinimu, paveiksle matomi sūkuriai ne tik primena gamtoje egzistuojančias struktūras, bet ir pasižymi tam tikrais matematiniais ryšiais, būdingais chaotiškoms tėkmėms.

Tokios išvados sulaukė didelio dėmesio, nes Kolmogorovas savo teoriją suformulavo tik XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje – praėjus keliems dešimtmečiams po to, kai Vincentas van Gogas nutapė „Žvaigždėtą naktį“. Būtent todėl atsirado spėlionių, kad menininkas galėjo neįprastai tiksliai perteikti gamtoje stebimus reiškinius net neturėdamas šiuolaikinių mokslo žinių.

Paslaptis, kuri išlieka iki šiol

Būtent šis neapibrėžtumas ir palaiko susidomėjimą „Žvaigždėta naktimi“. Vieni tyrėjai ją vertina kaip netikėtą meno ir mokslo susikirtimo pavyzdį, o kiti primena, kad paveikslas pirmiausia buvo sukurtas emocijoms ir įspūdžiams perteikti, o ne fizikos teorijoms iliustruoti.

TAIP PAT SKAITYKITE: Odontologas atskleidė paslėptą užuominą Leonardo da Vinci kūrinyje

Nepaisant skirtingų interpretacijų, daugelis sutinka dėl vieno dalyko – Vincentui van Gogui pavyko sukurti vaizdą, kuris ir šiandien priverčia specialistus ieškoti atsakymų ne tik kūrybinėje aplinkoje, bet ir matematinėje perspektyvoje.

Galbūt būtent todėl „Žvaigždėta naktis“ iki šiol laikoma ne tik vienu garsiausių pasaulio paveikslų, bet ir viena paslaptingiausių meno istorijos mįslių – tokia, kurios mokslas kol kas negali nei galutinai patvirtinti, nei paneigti.

Daugiau šia tema: Atskleista 500 metų paslaptis: Rafaelio šedevre „Madonna“ vienas veidas tapytas ne jo