Danijos archeologai padarė vieną reikšmingiausių naujausios istorijos atradimų: kapavietėje rasta 50 skeletų grupė, kuri, kaip manoma, yra iš vikingų epochos. Skeletų liekanos gali padėti mokslininkams atskleisti kai kurias paslaptis, susijusias su vikingų DNR, ir pateikti naujų atsakymų apie šią šimtmečius gyvavusią civilizaciją.
Pranešama, kad skeletai išliko dėl palankių sąlygų netoli laidojimo vietos; jie buvo aptikti spalio viduryje netoli Åsum kaimo, atokios gyvenvietės, esančios už 5 kilometrų nuo trečio pagal dydį Danijos miesto Odensės, Funeno saloje. Ir mokslininkai tik dabar pradeda įminti šių senovinių palaikų mįsles.
Ką atrado archeologai?
Danijos Odensės muziejaus komanda aptiko maždaug 21 500 kvadratinių metrų ploto kapavietę, kuri „buvo naudojama VIII ir IX amžiuje“.
„Iš viso rasta 50 inhumacijos kapų ir penki kremacijos kapai, todėl ši kapavietė yra viena didžiausių vikingų laidojimo vietų, aptiktų Funeno saloje.“ – rašoma muziejaus pranešime.
Archeologų atradimas įrodo, kad ši vietovė buvo „svarbiausias geografinis taškas, kuriame vyko ankstyviausia miestų plėtra“ toje vietoje, kuri vėliau tapo šiuolaikine Danija. Kapuose buvo palaidoti vyrai, moterys ir vaikai.
Keletas skeletų priklausė aukštą padėtį visuomenėje užimantiems asmenims, kaip matyti iš reikmenų, su kuriais jie buvo palaidoti.
Tarp jų – moteris, kuri buvo palaidota vežime, viršutinėje vikingų vežimo dalyje, naudotoje kaip karstas, taip pat kitas kapas, kuriame buvo daili bronzinė tribriaunė segė, vienas raudonas stiklo karoliukas, kabėjęs ant virvelės ant mirusiojo kaklo, geležinis peilis ir nedidelis kalnų krištolo gabalėlis.
Ką šie skeletai gali papasakoti apie vikingus?
„Šis atradimas ypač retas dėl gerai išsilaikiusių palaikų. Dažnai, kai iškasame vikingų amžiaus kūnus, mums pasiseka, jei randame vos kelis dantis.
Tačiau šiuo atveju drėgnas regionas lėmė, kad ilgą laiką vikingų kūnai buvo apsemti vandens, o tai lėtina kaulų irimą.“ – teigė Odensės muziejaus kuratorius Michaelis Borre Lundø.
Muziejus tikisi atlikti rastų skeletų DNR analizę ir išsiaiškinti, kokią informaciją galima gauti iš jų kaulų.
Kaip pažymima muziejaus pranešime, atlikus skeletų DNR tyrimus būtų galima gauti informacijos apie „bendrą sveikatą, mitybą ir palaidotųjų kilmę“.
DNR tyrimai netgi galėtų padėti nustatyti, ar palaidoti vikingai buvo giminaičiai, o tai būtų ypač svarbu, nes tai dar niekada nebuvo tirta panašiuose kapuose.
„Tai leistų daug geriau suprasti žmonių amžių, lytį, kokiomis ligomis jie galėjo sirgti ir kt.“ – pasakojo Lundø.
Mokslininkai tikisi susidaryti platesnį vaizdą ir išsiaiškinti, kas buvo tie žmonės, kurie ten gyvenimo, bei su kuo jie bendravo.
Archeologai ir toliau kasinėja kai kurias vietoves aplink Osumą. Dauguma pačių skeletų jau išvežti iš laidojimo vietos ir šiuo metu laukia tolesnių tyrimų bei DNR išskyrimo.
Taip patskaitykite
