Tyrimai rodo, kad dažnas darbo pertraukinėjimas, nuolatiniai pranešimai ir kelių užduočių atlikimas vienu metu didina vadinamąją kognityvinę apkrovą.
Mokslininkai įspėja: šis įprotis prie kompiuterio ilgainiui silpnina atmintį
TRUMPAI
- • Nuolatinis užduočių perjungimas prie kompiuterio siejamas su silpnesniu informacijos įsiminimu.
- • Smegenys dažniau įsimena, kur rasti informaciją, o ne pačią informaciją.
- • Poveikis kaupiasi palaipsniui ir dažnai lieka nepastebėtas.
Daugeliui pažįstama situacija: dirbant prie kompiuterio nuolat peršokama nuo vienos užduoties prie kitos, tikrinami pranešimai, atidaromi nauji naršyklės langai, o atsakymų dažnai ieškoma vos keliais paspaudimais internete. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad toks kasdienis darbo režimas gali turėti ilgalaikį poveikį atminties veiklai, nors pokyčiai dažniausiai vyksta nepastebimai.
Pastaraisiais metais publikuoti kognityvinės psichologijos ir neuromokslų tyrimai rodo, kad skaitmeninė aplinka keičia tai, kaip žmogus įsimena informaciją. Ypač tai pasakytina apie nuolatinį užduočių „perjungimą“ ir įprotį remtis greita informacijos paieška vietoje aktyvaus įsiminimo.
„Šokinėjimas“ tarp užduočių ir atmintis
Tyrimai rodo, kad dažnas darbo pertraukinėjimas, nuolatiniai pranešimai ir kelių užduočių atlikimas vienu metu didina vadinamąją kognityvinę apkrovą. Kiekvieną kartą perjungiant dėmesį smegenys turi iš naujo prisitaikyti prie užduoties, todėl informacija apdorojama paviršutiniškiau.
Mokslinėje literatūroje šis reiškinys apibūdinamas kaip „skaitmeninis atminties iškėlimas“ – situacija, kai žmogus nebeįsimena turinio, o prisimena, kur jį galima greitai rasti. Dėl to silpnėja ilgalaikės atminties formavimas, ypač kasdien dirbant prie kompiuterio.
Kaip tai pasireiškia kasdienėje veikloje
Praktikoje tai gali reikšti sunkumus prisimenant detales, vardus, skaitomą informaciją ar neseniai priimtus sprendimus. Tyrimai taip pat rodo, kad nuolat pertraukiamoje skaitmeninėje aplinkoje dirbantys žmonės dažniau pervertina savo atminties galimybes, manydami, jog visą reikiamą informaciją bet kada galės greitai susirasti.
Mokslininkai pabrėžia, kad pats kompiuterio naudojimas nėra žalingas. Lemiamą vaidmenį atlieka naudojimo pobūdis – ilgas darbas be pertraukų, nuolatinis informacijos tikrinimas ir dažnas dėmesio blaškymas. Šie veiksniai siejami su silpnesniu įsiminimu ir mažesniu gebėjimu giliai apdoroti informaciją.
Apibendrinant, tyrimai rodo aiškų ryšį tarp nuolatinio užduočių perjungimo prie kompiuterio ir atminties veikimo pokyčių. Tai nereiškia atminties praradimo, tačiau rodo, kad skaitmeniniai darbo įpročiai ilgainiui gali keisti tai, kaip žmogus įsimena ir apdoroja informaciją.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Mokslininkai skelbia proveržį: sulėtino smegenų senėjimą su nosies purškalu
2Kada atsirado dirbtinis intelektas: istorija ir svarbiausi faktai
3Dvi juodosios skylės artėja prie susidūrimo: kas įvyks po jo
4Šie įpročiai gali sumažinti Alzheimerio riziką beveik 40 proc., rodo tyrimas
5Etikos dilema: žuvus sūnui, šeima nuslėpė jo mirtį nuo motinos, sukūrusi DI kloną
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.