Po mūsų kojomis aptiktas milžiniškas „grybų tinklas“: kuo jis ypatingas?

Svarbiausios technologijų naujienos jūsų telefone

Sekite mus „Google News“ šaltiniuose ir pamatykite daugiau svarbiausių mokslo ir technologijų naujienų.

Pridėti

Po mūsų kojomis veikia milžiniška ir beveik nematoma sistema, kuri padeda auginti maistą, palaiko dirvožemio derlingumą ir prisideda prie anglies kaupimo. Mokslininkai pirmą kartą apskaičiavo, kad šio požeminio grybų tinklo bendras ilgis gali siekti apie 110 kvadrilijonų kilometrų. Tyrėjų teigimu, jo reikšmė augalams, klimatui ir tuo pačiu visai žmonijai gali būti gerokai didesnė, nei manyta iki šiol.

Pirmą kartą sudarytas pasaulinis žemėlapis

Tarptautinė tyrėjų komanda birželio 11 dieną mokslo žurnale „Science“ publikuotame tyrime pirmą kartą pristatė sudariusi pasaulinį arbuskulinių mikorizinių grybų (angl. arbuscular mycorrhizal fungi) tinklų žemėlapį. Mokslininkai ne tik įvertino šių požeminių sistemų pasiskirstymą skirtinguose pasaulio regionuose, bet ir apskaičiavo jų bendrą ilgį bei biomasę.

Tyrimo metu buvo išanalizuota daugiau kaip 16 tūkst. dirvožemio mėginių iš įvairių ekosistemų – nuo dykumų ir tundros iki miškų bei pievų. Pasitelkę mašininio mokymosi modelius, mokslininkai apskaičiavo, kaip šie tinklai pasiskirstę ir tose teritorijose, kuriose tiesioginių matavimų nebuvo atlikta.

Gauti rezultatai atskleidė įspūdingą mastą. Remiantis tyrimo rezultatais, bendras šių grybų tinklų ilgis gali siekti apie 110 kvadrilijonų kilometrų. Tai beveik milijardą kartų viršija atstumą tarp Žemės ir Saulės. Be to, apskaičiuota, kad šiuose tinkluose sukaupta apie 300 megatonų anglies – kelis kartus daugiau nei visų Žemėje gyvenančių žmonių biomasėje.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 18 minučių

Ar tikrai jūsų asmenybę lemia dominuojantis smegenų pusrutulis? Štai ką sako mokslas

5 min. skaitymo • prieš 4 val

Europa gali pralaimėti dirbtinio intelekto lenktynes: paskelbtas niūrus 2031 m. scenarijus

4 min. skaitymo • prieš 6 val

Patikrinkite šį nustatymą telefone: jis gali sumažinti riziką pakliūti į SMS sukčių pinkles

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl šie grybai tokie svarbūs?

Šie grybai sudaro ryšį su maždaug 70 proc. pasaulio augalų rūšių. Po žeme išsikeroję jų tinklai padeda augalams efektyviau pasiekti vandenį ir svarbias maistines medžiagas, o mainais gauna dalį anglies junginių, kuriuos augalai pagamina fotosintezės metu.

Nors šių organizmų nematome, jų veikla turi tiesioginę reikšmę maisto gamybai, dirvožemio derlingumui ir ekosistemų atsparumui. Kuo sveikesni tokie tinklai, tuo lengviau augalams ištverti sausras, skurdesnį dirvožemį ar kitus aplinkos pokyčius.

JUMS GALI PATIKTI: Trilijonai jų kas sekundę skrieja per jūsų kūną: „vaiduoklių dalelių“ tyrimas pasiekė naują etapą

Būtent dėl šios priežasties mokslininkai mikorizinius tinklus kartais vadina savotiška Žemės „kraujotakos sistema“. Jie ne tik padeda augalams augti, bet ir prisideda prie anglies kaupimo dirvožemyje – proceso, kuris gali padėti mažinti klimato kaitos poveikį.

Tyrimo autoriai pažymi, kad geresnis šių tinklų veikimo supratimas ateityje gali padėti ieškoti būdų, kaip išsaugoti derlingesnį dirvožemį, didinti ekosistemų atsparumą ir efektyviau valdyti su maisto gamyba bei klimato kaita susijusius iššūkius.

Tyrimas atskleidė ir nerimą keliančią tendenciją

Tyrėjai nustatė, kad natūraliose pievose ir ganyklose sutelkta apie 40 proc. viso pasaulio mikorizinių grybų tinklo, tačiau būtent šios ekosistemos nyksta sparčiai. Tuo metu intensyviai dirbamuose žemės ūkio plotuose šių grybų tankis vidutiniškai yra maždaug perpus mažesnis, o tai gali silpninti dirvožemio gebėjimą kaupti anglį ir išlaikyti maistines medžiagas. Mokslininkų teigimu, naujasis žemėlapis padės geriau suprasti ir apsaugoti šią iki šiol menkai pažintą požeminę ekosistemą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Neįtikėtina: mokslininkai išsprendė 2023-ųjų klimato paslaptį

Šis milžiniškas tinklas visą laiką egzistavo tiesiog po mūsų kojomis. Tyrėjai tik dabar pradeda suprasti jo tikrąjį mastą, o naujos technologijos leidžia pažvelgti į „pasaulį“, kuris vis dar yra per mažai ištyrinėtas.