Jūsų sveikatą visą parą stebės dirbtinis intelektas: pristatytas išmanus pleistras

Mokslininkai sukūrė tamprų dirbtiniu intelektu (DI) paremtą pleistrą, kuris gali analizuoti žmogaus sveikatos duomenis tiesiai ant kūno – be telefono, debesijos ar išorinio kompiuterio. Tyrėjai teigia, kad naujoji sistema informaciją apdoroja per milisekundes, todėl ateityje galėtų padėti greičiau aptikti pavojingus širdies sutrikimus ar kitus žmogaus organizmo pokyčius.

Sukūrė išmanų pleistrą

Mokslo žurnale „Nature Electronics“ publikuoto tyrimo rezultatuose pristatomas išmanus pleistras, galintis vykdyti DI skaičiavimus tiesiai ant žmogaus kūno. Skirtingai nei dabartiniai išmanieji laikrodžiai ir kiti dėvimi įrenginiai, ši sistema ne tik renka duomenis, bet ir juos analizuoja vietoje – be ryšio su telefonu ar išoriniu serveriu.

Tyrėjų teigimu, tai leidžia sveikatos signalus interpretuoti per milisekundes, o toks greitis gali būti itin svarbus aptinkant pavojingus širdies ritmo sutrikimus ar kitus staigius organizmo pokyčius.

Technologiją kūrę JAV mokslininkai teigia, kad pagrindinis proveržis buvo naujas gamybos metodas, leidęs ant tamprių paviršių suformuoti didelio tankio organinių elektrocheminių tranzistorių tinklą.

Tyrime skelbiama, kad viename kvadratiniame centimetre pavyko sutalpinti apie 10 tūkst. tokių tranzistorių – tai leido sukurti pakankamai sudėtingą sistemą veikimui tiesiai ant žmogaus odos.

Veikia tarsi dirbtinis neuroninis tinklas

Tyrimo autoriai aiškina, kad organinių elektrocheminių tranzistorių veikimas iš dalies primena žmogaus smegenų sinapses. Šie komponentai gali ne tik perduoti signalus, bet ir išlaikyti tam tikrą „atmintį“, reikalingą DI algoritmams veikti.

Iki šiol panašios tamprios elektronikos sistemos dažniausiai apsiribodavo mažais eksperimentiniais prototipais arba paprastais jutikliais. Tačiau šiame tyrime mokslininkams pirmą kartą pavyko išplėsti technologiją iki praktiškai pritaikomo masto.

Sistema širdies signalus atpažino beveik idealiai

Norėdami įvertinti technologijos galimybes, mokslininkai atliko bandymus naudodami tikrus žmogaus širdies elektrinio aktyvumo duomenis. Pleistras turėjo realiuoju laiku nustatyti neįprastų elektrinių bangų judėjimą širdyje.

Tyrimo rezultatai parodė, kad sistema bangų pozicijas nustatė 99,6 proc. tikslumu net tada, kai pleistras buvo ištemptas daugiau nei pusantro karto.

Atskirame eksperimente DI sistema taip pat analizavo cholesterolio, gliukozės, EKG ir kitus sveikatos rodiklius, vertindama galimą širdies smūgio riziką. Tyrėjai skelbia, kad tokio vertinimo tikslumas siekė 83,5 proc.

Kodėl tai gali būti svarbu ateityje?

Mokslininkų teigimu, ši technologija žymi platesnį pokytį medicinos srityje – DI palaipsniui keliasi iš debesijos serverių tiesiai į žmogaus kūną. Tai galėtų būti svarbu ne tik dėl greitesnės reakcijos, bet ir dėl privatumo, nes jautrūs sveikatos duomenys nebūtų nuolat siunčiami į išorines sistemas.

Tyrėjai skelbia šiuo metu dirbantys ties papildomais sensoriais ir belaidžio ryšio komponentais, kurie ateityje leistų sukurti pilnai integruotą platformą. Tokios sistemos teoriškai galėtų nepertraukiamai stebėti žmogaus būklę ir automatiškai reaguoti į pavojingus organizmo pokyčius dar prieŠi sistema jau galėtų būti praktiškai pritaikoma rinkoje.š pasireiškiant simptomams.