Šie požymiai gali išduoti, kad jūsų telefone slepiasi kenkėjiška programa

Svarbiausios technologijų naujienos jūsų telefone

Sekite mus „Google News“ šaltiniuose ir pamatykite daugiau svarbiausių mokslo ir technologijų naujienų.

Pridėti

Iš pirmo žvilgsnio telefonas gali atrodyti visiškai tvarkingas, tačiau tam tikri netikėti pokyčiai kartais signalizuoja apie rimtesnę problemą. Kibernetinio saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad kenkėjiškos programos ne visada pasireiškia akivaizdžiais įspėjimais. Dažniau jos veikia nepastebimai – renka duomenis, rodo reklamas, siunčia informaciją trečiosioms šalims arba naudoja įrenginio resursus savo veiklai. Dėl to verta žinoti pagrindinius požymius, kurie gali padėti laiku pastebėti galimą grėsmę ir imtis veiksmų.

Kaip kenkėjiškos programos patenka į telefonus?

Nors daugelis naudotojų mano, kad virusai telefonuose atsiranda atsitiktinai, dažniausiai jie įdiegiami kartu su pačių žmonių atliekamais veiksmais. Vienas dažniausių scenarijų – programėlių atsisiuntimas iš nepatikimų šaltinių, apeinant oficialias programėlių parduotuves.

Taip pat pavojų gali kelti nuorodos gautose SMS žinutėse, socialiniuose tinkluose, interneto svetainių skelbimuose ar el. laiškuose. Paspaudus tokias nuorodas kartais pasiūloma atsisiųsti tariamai reikalingą programą, kuri iš tikrųjų yra kenkėjiška. Papildomų rizikų kelia ir viešasis „Wi-Fi“.

Patekusios į telefoną, kenkėjiškos programos gali atlikti įvairias užduotis – nuo įkyrių reklamų rodymo iki asmeninių duomenų vagystės. Kai kurios jų renka prisijungimo duomenis prie elektroninio pašto, socialinių tinklų ar internetinės bankininkystės paskyrų. Kitos gali sekti naudotojo veiklą, rinkti informaciją apie buvimo vietą, kontaktus ar telefone saugomas nuotraukas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Lietuvos vairuotojų pasirinkimai keičiasi: elektromobilių registracijos šoktelėjo 60 proc.

3 min. skaitymo • prieš 4 val

Ukraina parodė naują povandeninį droną: slapta įveiks tūkstančius kilometrų

3 min. skaitymo • prieš 16 val

Socialiniai tinklai – tik nuo 16 metų: Jungtinė Karalystė ruošia naujus ribojimus

Visi naujausi straipsniai →

Kokie požymiai dažniausiai išduoda problemą?

Vienas dažniausių signalų – staiga sulėtėjęs telefono veikimas. Jei anksčiau sklandžiai veikęs įrenginys pradeda strigti, ilgiau atidaro programas ar dažniau užstringa, priežastis gali būti fone veikianti nepageidaujama programinė įranga.

Ne mažiau svarbus požymis – neįprastai greitai senkanti baterija. Kenkėjiškos programos dažnai veikia nuolat, todėl naudoja procesoriaus galią ir energiją net tada, kai telefonu aktyviai nesinaudojate.

Kibernetinio saugumo ir programinės įrangos ekspertai taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

• telefonas pradėjo kaisti be aiškios priežasties;
• ženkliai išaugo mobiliųjų duomenų naudojimas;
• atsirado nežinomų programėlių;
• dažniau matote iššokančias reklamas;
• naršyklė nuolat nukreipia į nepageidaujamas svetaines;
• turimiems kontaktams siunčiamos neaiškios žinutės.

Vienas požymis dar nebūtinai reiškia užkrėtimą, tačiau kelių jų derinys jau gali būti rimtas signalas atlikti papildomą patikrą.

Ne tik teorija

Tokios grėsmės nėra vien teorinės. Per pastaruosius metus saugumo ekspertai ne kartą aptiko kenkėjiškų programų, kurios paveikė šimtus tūkstančių ar net milijonus telefonų visame pasaulyje.

Vienas žinomiausių pavyzdžių – „FluBot“. Ši kenkėjiška programa buvo platinama SMS žinutėmis apie tariamas siuntas ar pristatymo problemas. Paspaudę nuorodą naudotojai buvo raginami atsisiųsti programą, kuri iš tikrųjų užkrėsdavo telefoną. Europol duomenimis, „FluBot“ galėjo perimti kontaktus, prisijungimo duomenis ir kitą jautrią informaciją, o vėliau pati siųsdavo užkrėstas žinutes naujoms aukoms. 2022 m. tarptautinė teisėsauga paskelbė išardžiusi šio šnipinėjimo tinklo infrastruktūrą.

Ne mažiau žinoma buvo ir „Joker“ kenkėjiškų programų šeima. Dar vadinama „Bread“, ji ne kartą buvo aptikta net oficialioje „Google Play“ parduotuvėje. „Google“ saugumo komanda nurodo, kad ši programa galėjo slapta užsakyti mokamas paslaugas, vykdyti SMS sukčiavimą ir apeiti dalį apsaugos mechanizmų. Nuo 2017 m. „Google“ pašalino daugiau nei 1 700 su „Joker“ susijusių programėlių.

Ką daryti įtarus kenkėjišką programą?

Pirmiausia verta peržiūrėti visas įdiegtas programėles ir pašalinti tas, kurių neatsimenate diegę arba kurių nebereikia.

Štai, pavyzdžiui, „Google“ pabrėžia, kad būtent dėl šios priežasties „Android“ sistemoje veikia „Google Play Protect“ apsauga, kuri automatiškai tikrina programėles ir ieško galimų grėsmių. Dėl šios priežasties rekomenduojama patikrinti, ar „Android“ operacinės sistemos telefone įjungta „Google Play Protect“ funkcija.

Kaip įjungti „Google Play Protect“?

1. Atidarykite „Google Play Store“ programėlę.
2. Viršutiniame dešiniajame kampe paspauskite savo profilio nuotrauką.
3. Pasirinkite „Play Protect“.
4. Spauskite nustatymų ikoną viršutiniame dešiniajame kampe.
5. Įjunkite šią parinktį: Programų nuskaitymas naudojant „Play Protect“.

Kaip rankiniu būdu patikrinti telefoną?

1. Atidarykite „Play Protect“ skiltį.
2. Paspauskite „Skenuoti“.

Sistema patikrins visas telefone įdiegtas programėles ir įspės, jei aptiks įtartinų ar potencialiai kenksmingų programų.

„iPhone“ telefonuose tokios funkcijos kaip „Google Play Protect“ nėra, nes „Apple“ taiko kitokį saugumo modelį. Bendrovė griežčiau kontroliuoja programėlių platinimą ir riboja jų prieigą prie sistemos, todėl kenkėjiškos programos šioje platformoje aptinkamos rečiau. Vis dėlto tai nereiškia, kad „iPhone“ naudotojai yra visiškai apsaugoti – jiems taip pat rekomenduojama laikytis aptariamų prevencinių žingsnių.

Kitas svarbus žingsnis – atnaujinti operacinę sistemą. „Android“ saugumo dokumentacijoje nurodoma, kad daugelis kibernetinių atakų remiasi jau žinomais pažeidžiamumais, kuriems gamintojai yra išleidę pataisas. Todėl atidėliojami atnaujinimai gali padidinti riziką.

Jei problemos išlieka, verta atlikti pilną įrenginio nuskaitymą naudojant patikimą saugumo sprendimą. Kraštutiniu atveju gali tekti atkurti gamyklinius nustatymus, tačiau prieš tai būtina pasidaryti svarbių duomenų kopijas.

Kaip sumažinti riziką ateityje?

Kibernetinio saugumo specialistai sutaria, kad geriausia apsauga vis dar yra prevencija. Rekomenduojama diegti programas tik iš oficialių šaltinių, reguliariai atnaujinti telefoną ir vengti spausti įtartinas nuorodas.

Plačiau ankstesniame TechNaujienos.lt straipsnyje: Kaip patikrinti, ar nuoroda yra saugi? Patikimi būdai

Taip pat naudinga periodiškai peržiūrėti programėlių suteiktus leidimus. Jei, pavyzdžiui, paprasta žibintuvėlio programėlė prašo prieigos prie kontaktų, skambučių istorijos ar vietos duomenų, tai gali būti ženklas, kad ji renka daugiau informacijos nei turėtų.

Mūsų gidas apie tai: Šios programėlės telefone renka daugiau jūsų duomenų, nei manote – verta peržiūrėti joms suteiktus leidimus

Nors šiuolaikiniai telefonai turi vis daugiau apsaugos mechanizmų, visiško saugumo nėra. Būtent todėl svarbu žinoti pagrindinius įspėjamuosius ženklus ir nedelsti, jei įrenginys pradeda „elgtis“ neįprastai. Kuo anksčiau pastebima problema, tuo mažesnė tikimybė, kad bus prarasti duomenys ar pažeistas privatumas.

D.U.K.

Ar lėtai veikiantis telefonas visada reiškia kenkėjišką programą?

Ne. Telefono veikimą gali sulėtinti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, senstanti baterija, perpildyta atmintis ar programinės įrangos klaidos.

Ar saugu diegti programėles ne iš oficialių parduotuvių?

Tokios programėlės gali kelti didesnę riziką, nes ne visada praeina tuos pačius saugumo patikrinimus kaip oficialiose programėlių parduotuvėse esančios aplikacijos.

Ką daryti, jei įtariu, kad telefonas užkrėstas?

Pirmiausia pašalinkite įtartinas programėles, patikrinkite įrenginį naudojant saugumo priemones, įdiekite naujausius atnaujinimus ir stebėkite, ar problema išlieka. Jei reikia, apsvarstykite gamyklinių nustatymų atkūrimą.

Ar „iPhone“ telefonai gali būti užkrėsti kenkėjiškomis programomis?

Taip, nors dėl griežtesnės programėlių kontrolės tai pasitaiko rečiau nei „Android“ įrenginiuose. Vis dėlto „iPhone“ naudotojai taip pat gali susidurti su sukčiavimo atakomis, pavojingomis nuorodomis ar saugumo spragų išnaudojimu.