Europa gali pralaimėti dirbtinio intelekto lenktynes: paskelbtas niūrus 2031 m. scenarijus

Svarbiausios technologijų naujienos jūsų telefone

Sekite mus „Google News“ šaltiniuose ir pamatykite daugiau svarbiausių mokslo ir technologijų naujienų.

Pridėti

Naujame ekspertų parengtame scenarijuje įspėjama, kad Europa per artimiausius penkerius metus gali prarasti dalį ekonominės ir technologinės įtakos pasaulyje, jei nesugebės prisitaikyti prie spartaus dirbtinio intelekto (DI) proveržio. Analizės autoriai teigia, kad didžiausia grėsmė slypi ne pačioje technologijoje, o pernelyg lėtoje reakcijoje į jos keliamus pokyčius. Jų vertinimu, dabartinė Europos strategija gali būti per silpna, kad leistų iš tiesų konkuruoti su JAV ir Kinija.

Pažvelgė į ateitį

Ekspertų grupė paskelbė analitinį scenarijų „Europe 2031“, kuriame nagrinėjama, kaip DI revoliucija gali pakeisti Europos padėtį pasaulyje per artimiausius penkerius metus. Dokumento autoriai perspėja, kad dabartinis žemyno požiūris į DI plėtrą gali būti nepakankamas sparčiai augančios JAV ir Kinijos konkurencijos akivaizdoje.

Jų vertinimu, žemynas jau ne kartą atsiliko technologinėse lenktynėse – nuo socialinių tinklų iki debesų kompiuterijos platformų, todėl panaši situacija gali ir vėl pasikartoti Europai prarandant dalį ekonominės, technologinės ir geopolitinės įtakos, nesugebant greičiau didinti investicijų į pažangias technologijas ir infrastruktūrą.

Pasak jų, viena didžiausių problemų yra klaidingas įsitikinimas, kad Europa galės pasivyti lyderius vien reguliavimu ar pavienėmis iniciatyvomis. Tuo metu JAV technologijų bendrovės investuoja šimtus milijardų dolerių į duomenų centrus, lustus ir pažangiausius modelius, o Europos projektai dažnai stringa dėl finansavimo, biurokratinių procedūrų ar politinių nesutarimų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Patikrinkite šį nustatymą telefone: jis gali sumažinti riziką pakliūti į SMS sukčių pinkles

3 min. skaitymo • prieš 5 val

Pirmą kartą humanoidinis robotas įkopė į 6 km aukštį – kitas tikslas Everestas

3 min. skaitymo • prieš 1 d.

Istorinis „SpaceX“ IPO dviem Volstrito bankams atnešė po 100 mln. JAV dolerių

Visi naujausi straipsniai →

Kaip atrodo 2031 metų scenarijus?

Dokumento autoriai pabrėžia, kad tai nėra prognozė, o vienas iš galimų ateities scenarijų, paremtas dabartinėmis technologijų, ekonomikos ir geopolitikos tendencijomis. Jų teigimu, pavojus kyla ne dėl vieno konkretaus sprendimo, bet dėl daugybės iš pirmo žvilgsnio logiškų pasirinkimų, kurie ilgainiui gali dar labiau padidinti Europos priklausomybę nuo kitų valstybių.

Scenarijuje numatoma, kad DI ir toliau sparčiai tobulės, o pažangiausi modeliai taps svarbia ekonomikos, mokslo, kibernetinio saugumo ir net nacionalinio saugumo dalimi. Tuo metu Europa, anot autorių, rizikuoja likti priklausoma nuo JAV kuriamų sistemų, nes neturės pakankamai nuosavų skaičiavimo pajėgumų ir konkurencingų modelių.

Vienas ryškiausių scenarijaus momentų – prielaida, kad ateityje prieiga prie pažangiausių DI modelių gali tapti nebe rinkos, o geopolitiniu klausimu. Dokumente svarstoma galimybė, kad valstybės, kontroliuojančios svarbiausią infrastruktūrą ir technologijas, pirmiausia prioritetą teiks savo interesams, o kitos šalys bus priverstos prisitaikyti prie jų nustatomų taisyklių.

Dokumente pateikiama tokia galima įvykių seka:

• 2027 m. Europą užklumpa pažangių DI įrankių sustiprinta kibernetinių atakų banga, o priklausomybė nuo užsienio technologijų dar labiau išauga.
• 2028 m. DI modeliai tampa sunkiau suprantami ir kontroliuojami, o technologinė įtampa tarp JAV ir Kinijos toliau didėja.
• 2029 m. JAV pradeda riboti prieigą prie pažangiausių DI pajėgumų, o Europos ekonominis atotrūkis ima ryškėti.
• 2030 m. Europos įmonės susiduria su augančia užsienio konkurencija, o technologinė priklausomybė dar labiau gilėja.
• 2031 m. Europa, pasak scenarijaus autorių, atsiduria sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, kurioje svarbiausi sprendimai dėl pažangiausių DI technologijų priimami Vašingtone, Silicio slėnyje ir Pekine, o Europos galimybės daryti įtaką tampa gerokai mažesnės nei anksčiau.

Ar Europa dar gali „pakeisti kryptį“?

Nors „Europe 2031“ piešia gana niūrų scenarijų, jo autoriai pabrėžia, kad tai nėra nei prognozė, nei neišvengiama ateitis. Dokumentas greičiau skirtas parodyti, kokių pasekmių gali turėti šiandien priimami sprendimai. Ar Europa iš tiesų atsidurs technologijų lenktynių užnugaryje, priklausys nuo to, ar artimiausiais metais pavyks ne tik reguliuoti DI, bet ir aktyviai investuoti į jo kūrimą.

TAIP PAT SKAITYKITE: ES atsitraukia: dirbtinio intelekto taisyklės bus gerokai švelnesnės – kas keičiasi?

O kol kas dalį šiame scenarijuje aprašomų tendencijų pasekmių galima pastebėti ir šiandien. Nors Europos Sąjunga siekia užtikrinti didesnį technologijų saugumą ir vartotojų apsaugą, dalis pažangiausių DI funkcijų dėl to europiečius pasiekia vėliau arba ribota apimtimi. Pavyzdžiui, po šių metų „WWDC“ konferencijos paaiškėjo, kad dalis naujų „Apple Intelligence“ galimybių, įskaitant pažangesnę „Siri“ versiją, Europoje kol kas nebus pristatytos.

Kita vertus, JAV jau dabar demonstruoja lyderystę ne tik kuriant pažangiausius DI modelius, bet ir kontroliuojant prieigą prie jų. Pastarosiomis savaitėmis daug diskusijų sukėlė „Anthropic“ sprendimai dėl pažangių „Mythos“ modelių, kurie tam tikrą laiką buvo testuojami tik ribotos grupės ekspertų, neįtraukiant Europos. Ir nors vos prieš keletą dienų „Claude Fable 5“ ir „Claude Mythos 5“ modeliai buvo pristatyti platesniam naudotojų ratui, netrukus „Anthropic“ paskelbė apie naujus prieigos ribojimus po to, kai JAV institucijos išreiškė susirūpinimą dėl nacionalinio saugumo.

Šie pavyzdžiai rodo, kad diskusija dėl DI jau seniai neapsiriboja vien technologijomis. Vis dažniau ji persikelia į ekonomikos, prekybos, nacionalinio saugumo ir tarptautinės politikos sritis, kuriose sprendžiama ne tik kas sukurs pažangiausią modelį, bet ir kas kontroliuos prieigą prie svarbiausių ateities technologijų.