Žmonės gali būti ne vienintelės sąmoningos būtybės Visatoje, teigia mokslininkai

Svarbiausios technologijų naujienos jūsų telefone

Sekite mus „Google News“ šaltiniuose ir pamatykite daugiau svarbiausių mokslo ir technologijų naujienų.

Pridėti

Ar žmonės yra vienintelės sąmoningos būtybės Visatoje? Naujas mokslinis darbas teigia, kad atsakymas gali būti neigiamas. Mokslininkų teigimu, jei kitose planetose egzistuoja pažangi gyvybė, bent dalis jos gali turėti sąmonę – nors ji gali būti visiškai nepanaši į žmogaus.

Tokias idėjas pristatė Kalifornijos universiteto Riverside filosofijos profesorius Ericas Schwitzgebelis ir Lisabonos universitete dirbantis mokslininkas Jeremy Poberis. Savo naujame darbe jie nagrinėja galimybę, kad sąmonė nėra neatsiejama tik nuo Žemėje susiformavusios biologijos.

Naujasis mokslinis darbas buvo paskelbtas 2026 metų gegužės 28 dieną, tačiau viešai pristatytas tik birželio 10 dieną.

Sąmonė nebūtinai turi būti tokia kaip žmogaus

Autoriai teigia, kad sąmonė gali būti vadinamoji „substrato lanksti“ savybė. Paprastai tariant, tam tikros funkcijos gali būti realizuojamos naudojant labai skirtingas medžiagas ar biologines sistemas. Pavyzdžiui, informacija gali būti saugoma tiek popieriuje, tiek skaitmeninėje laikmenoje.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Istorinis „SpaceX“ IPO dviem Volstrito bankams atnešė po 100 mln. JAV dolerių

3 min. skaitymo • prieš 23 val

JAV paviešino dar nematytus NSO kadrus: tarp jų – paslaptingi švytintys rutuliai

3 min. skaitymo • prieš 1 d.

Farmacijos milžinė „Novo Nordisk“ patyrė kibernetinę ataką: pavogti klinikinių tyrimų duomenys

Visi naujausi straipsniai →

Panašus principas, mokslininkų nuomone, gali būti taikomas ir sąmonei. Tai reikštų, kad kitose planetose egzistuojančios gyvybės formos nebūtinai turėtų būti sudarytos iš tokių pačių cheminių elementų ar biologinių struktūrų kaip žmonės.

Stebimoje Visatos dalyje yra trilijonai galaktikų, o planetos, mokslininkų vertinimu, yra itin dažnas reiškinys. Jei gyvybė gali atsirasti skirtingomis sąlygomis, tyrėjai mano, kad būtų netikėta, jei visos pažangios civilizacijos būtų paremtos identiška biologija.

Darbo autoriai remiasi vadinamuoju Koperniko principu. Kaip žmonija ilgainiui suprato, kad Žemė nėra Visatos centras, taip ir sąmonė gali būti ne unikali žmonių savybė, o daug platesnis reiškinys.

Kitaip tariant, mokslininkai kelia klausimą, ar žmonės nėra linkę pervertinti savo išskirtinumo. Jei Visatoje egzistuoja daugybė pažangių civilizacijų, būtų logiška svarstyti, kad bent dalis jų taip pat gali turėti sąmonę.

Mokslininkai svarsto tūkstančių civilizacijų scenarijų

Savo moksliniame tyrime autoriai daro prielaidą, kad per Visatos istoriją galėjo egzistuoti bent 1 000 sudėtingų nežemiškų civilizacijų. Jie pabrėžia, kad tai nėra bandymas įrodyti ateivių egzistavimą – šis skaičius naudojamas kaip konservatyvus filosofinis modelis.

Jeigu bent dalis tokių civilizacijų būtų susiformavusios kitokiomis biologinėmis ar cheminėmis sąlygomis, mokslininkų nuomone, būtų keista manyti, kad tik Žemės tipo organizmai gali būti sąmoningi.

Autoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad evoliucija skirtingose planetose galėtų vykti visiškai kitais keliais nei Žemėje. Kituose pasauliuose gyvybė galėtų būti paremta ne tokiomis pačiomis biologinėmis struktūromis, tačiau vis tiek gebėti suvokti aplinką, priimti sprendimus ir turėti vidinių išgyvenimų.

Dar viena svarbi darbo mintis – žmonės neturėtų automatiškai laikyti savo sąmonės vieninteliu galimu standartu. Mokslininkų teigimu, nežemiškos gyvybės suvokimas apie pasaulį gali būti toks skirtingas, kad jį mums būtų sunku net įsivaizduoti. Panašiai kaip žmogui sudėtinga įsivaizduoti, kaip aplinką suvokia šikšnosparnis ar aštuonkojis, taip ir kitų civilizacijų sąmonė gali būti paremta visiškai kitokia patirtimi.

Tyrėjai pabrėžia, kad ši hipotezė nereiškia, jog kiekviena protinga gyvybės forma privalo būti sąmoninga. Tačiau, jų nuomone, jei Visatoje egzistuoja daugybė pažangių civilizacijų, būtų mažai tikėtina, kad sąmonė atsirado tik vienoje iš jų – būtent Žemėje.

Ką tai reiškia dirbtiniam intelektui?

Nors darbe trumpai aptariama ir dirbtinio intelekto tema, mokslininkai nepateikia išvados, kad šiandieniniai DI modeliai yra sąmoningi. Tačiau jie pažymi, kad jei sąmonė iš tiesų nepriklauso vien nuo konkrečios biologinės sandaros, ateityje gali tekti iš naujo įvertinti, kokios sistemos apskritai gali turėti sąmoningumo požymių.

Svarbu pabrėžti, kad šis mokslinis darbas nepateikia įrodymų apie nežemiškų sąmoningų būtybių egzistavimą. Tai filosofinis ir mokslinis argumentas, siekiantis parodyti, kad žmonių sąmonė gali būti ne vienintelis galimas sąmonės modelis Visatoje.

Jeigu ši idėja pasitvirtintų ateities atradimais, ji galėtų iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie gyvybę, intelektą ir pačią žmogaus vietą kosmose.

Skaitykite daugiau mokslo naujienų.