Ar LED apšvietimas veikia mūsų ląsteles? Naujas tyrimas pateikė netikėtų užuominų

Svarbiausios technologijų naujienos jūsų telefone

Sekite mus „Google News“ šaltiniuose ir pamatykite daugiau svarbiausių mokslo ir technologijų naujienų.

Pridėti

LED apšviestoje darbo aplinkoje dirbusių žmonių regėjimo rodikliai reikšmingai pagerėjo, kai jų aplinka dviem savaitėms buvo papildyta šviesa, artimesne natūraliai dienos šviesai. Jungtinės Karalystės mokslininkai nustatė, kad dalyviai maždaug ketvirtadaliu geriau atpažino spalvų ir kontrastų skirtumus, o dalis pagerėjimo išliko net ir pasibaigus eksperimentui. Tyrimo autoriai mano, kad šis poveikis gali būti susijęs su ląstelėse energiją gaminančių mitochondrijų veikla ir kelia naujų klausimų apie ilgalaikį LED apšvietimo poveikį žmogui.

Kodėl mokslininkai susidomėjo LED apšvietimu?

Mokslinis darbas, paskelbtas žurnale „Scientific Reports“, nagrinėjo skirtumus tarp įprasto LED apšvietimo ir natūralesnį šviesos spektrą turinčių šaltinių. Tyrėjų dėmesį patraukė tai, kad pastaraisiais metais LED technologija tapo dominuojančiu apšvietimo šaltiniu biuruose, mokyklose ir namuose, tačiau jos skleidžiamos šviesos spektras gerokai skiriasi nuo to, prie kurio gyvybė Žemėje prisitaikė evoliucijos metu.

Pasak mokslininkų, standartiniai LED šviestuvai skleidžia daugiausia matomojo spektro spinduliuotę, tačiau beveik neturi ilgesnių bangų, įskaitant artimąją infraraudonąją šviesą. Ankstesni tyrimai rodė, kad būtent šie bangos ilgiai gali būti svarbūs mitochondrijų veiklai.

Kadangi mitochondrijos atlieka svarbų vaidmenį energijos gamyboje, tyrėjai nusprendė patikrinti, ar platesnio spektro šviesa gali turėti apčiuopiamą poveikį žmogaus organizmo funkcijoms.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Tyrimas: dėl dirbtinio intelekto kas antras gydytojas gali priimti daugiau pacientų

4 min. skaitymo • prieš 4 val

Istorinis „OpenAI“ IPO: viskas, ką reikia žinoti vienoje vietoje

4 min. skaitymo • prieš 6 val

Kas nutinka, kai DI paliekamas veikti vienas? Eksperimentas pateikė neraminančių atsakymų

Visi naujausi straipsniai →

Regėjimo testų rezultatai pagerėjo maždaug ketvirtadaliu

Tyrime dalyvavo 22 žmonės, dirbę aplinkoje, kurioje dominavo LED apšvietimas. Vienuolikos dalyvių darbo vietose dviem savaitėms buvo įrengtos papildomos kaitrinės lempos, skleidžiančios platesnio spektro šviesą, o likusieji toliau dirbo įprastomis sąlygomis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslininkai pakartojo Edisono lemputės eksperimentą: rezultatai verčia kitaip vertinti technologijų istoriją

Prieš eksperimentą ir jam pasibaigus dalyviai atliko spalvų kontrasto suvokimo testus, leidžiančius įvertinti tam tikrus regėjimo funkcijos rodiklius. Mokslininkai nustatė, kad papildomą apšvietimą gavusių žmonių rezultatai pagerėjo maždaug 24–28 proc., o kontrolinėje grupėje reikšmingų pokyčių nebuvo užfiksuota.

Mokslininkus nustebino ir tai, kad dalis pagerėjimo išliko net pašalinus papildomą apšvietimą. Pakartotiniai testai po keturių ir šešių savaičių parodė, kad teigiamas poveikis vis dar buvo matomas, nors dalyviai vėl dirbo tik LED apšviestoje aplinkoje.

Tyrimo autoriai pažymi, kad ankstesniuose eksperimentuose, kuriuose buvo naudojami konkretūs raudonos ar infraraudonosios šviesos bangos ilgiai, teigiamas poveikis paprastai išnykdavo per maždaug savaitę. Todėl platesnio spektro šviesos sukeltas ilgiau išliekantis efektas tapo vienu netikėčiausių šio tyrimo rezultatų.

Ar tai reiškia, kad LED apšvietimas kenkia sveikatai?

Nors tyrimo autoriai teigia, kad užfiksuoti pokyčiai gali būti susiję su poveikiu mitochondrijų veiklai, pats tyrimas nevertino nei žmonių senėjimo, nei ligų rizikos, nei medžiagų apykaitos pokyčių. Mokslininkai matavo tik regėjimo funkcijos rodiklius ir nustatė, kad jie pagerėjo papildžius LED apšviestą aplinką platesnio spektro šviesa.

JUMS GALI PATIKTI: 1910 m. „elektros dieta“ – žmonės paniškai bijojo elektros lemputės poveikio sveikatai

Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad mitochondrijos dalyvauja daugelyje organizmo procesų, susijusių su energijos gamyba ir ląstelių veikla. Ankstesni laboratoriniai ir gyvūnų tyrimai rodė, kad skirtingi šviesos bangų ilgiai gali nevienodai veikti mitochondrijų aktyvumą, todėl mokslininkai neatmeta galimybės, kad šviesos spektras gali turėti reikšmės ne tik regėjimui. Tačiau jie pabrėžia, kad tokioms išvadoms patvirtinti reikės gerokai didesnių ir ilgesnių tyrimų.

Dėl šios priežasties kol kas gauti rezultatai labiau kelia naujų klausimų apie šiuolaikinio apšvietimo poveikį žmogui, nei pateikia galutinius atsakymus.