Pagaliau gali tapti aišku ar Visatoje esame vieni: „Nežemiškos gyvybės“ paieškose – proveržis

Mokslininkai pristatė naują metodą, kuris gali padėti tiksliau atskirti gyvybės pėdsakus nuo paprastų cheminių procesų kitose planetose. Tyrėjai nustatė, kad gyvi organizmai palieka savitą statistinį „cheminį parašą“, kurio neaptinkama negyvoje aplinkoje. Pasak tyrimo autorių, šis metodas ateityje galėtų būti naudojamas analizuojant duomenis iš misijų į Marsą, Jupiterio palydovą Europą ar Saturno palydovą Enceladą.

Gyvybės ženklų ieškotų ne pagal pačias molekules

Naujasis metodas, aprašytas moksliniame žurnale „Nature Astronomy“ paskelbtame tyrime, yra paremtas ne konkrečių cheminių junginių paieška, o jų pasiskirstymo analize.

Riversaido Kalifornijos universiteto mokslininkai, analizavę apie 100 skirtingų duomenų rinkinių, apimančių mikroorganizmus, dirvožemį, fosilijas, meteoritų mėginius, asteroidų medžiagą bei laboratorijose sukurtus sintetinius junginius, nustatė, kad gyvuose organizmuose esančios aminorūgštys dažniausiai būna įvairesnės ir tolygiau pasiskirsčiusios nei negyvoje aplinkoje susiformavusios medžiagos.

Tuo metu riebalų rūgščių atveju mokslininkai pastebėjo priešingą tendenciją – nebiologiniai procesai sukurdavo tolygesnį jų pasiskirstymą nei gyvi organizmai.

Pasak tyrėjų, būtent šie statistiniai skirtumai gali tapti svarbiu ženklu bandant nustatyti, ar tam tikroje aplinkoje kada nors egzistavo ir yra paplitusi gyvybė.

Galėtų būti pritaikytas vykstančiose kosmoso misijose

Vienu svarbiausių šio metodo pranašumų mokslininkai laiko tai, kad jam nereikia vieno konkretaus specializuoto instrumento. Tyrėjų teigimu, statistinis modelis teoriškai galėtų būti aptinkamas ir naudojant jau dabar kosmoso misijose surenkamus cheminius duomenis.

Tai ypač aktualu šiuo metu vykstančiuose ar planuojamuose Marso, Europos ir Encelado tyrimuose, kuriuose ieškoma organinių junginių bei gyvybei tinkamų sąlygų.

Tyrimo autoriai taip pat pastebėjo, kad metodas veikė net su stipriai pakitusiais biologiniais pavyzdžiais. Pavyzdžiui, fosilizuoti dinozaurų kiaušinių lukštai vis dar išlaikė statistinius biologinės kilmės pėdsakus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Astrobiologai: NASA teleskopas gali aptikti nežemišką gyvybę per kelias valandas

Vien molekulės aptikimo neužtenka

Iki šiol viena didžiausių problemų ieškant nežemiškos gyvybės buvo ta, kad daugelis su gyvybe siejamų molekulių gali susiformuoti ir natūraliai, be jokių biologinių procesų.

Aminorūgštys bei riebalų rūgštys jau anksčiau buvo aptiktos meteorituose ir laboratorijose atkurtose kosmoso procesuose. Dėl to vien jų radimas nėra laikomas pakankamu įrodymu, kad tam tikroje planetoje ar palydove egzistavo gyvybė.

Pasak tyrėjų, naujasis metodas galėtų tapti papildomu įrankiu, padedančiu tiksliau interpretuoti tokius duomenis. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad nė vienas metodas pats savaime greičiausiai neįrodys nežemiškos gyvybės egzistavimo – tam reikės kelių nepriklausomų įrodymų ir platesnio geologinio konteksto.