Ar tikrai jūsų asmenybę lemia dominuojantis smegenų pusrutulis? Štai ką sako mokslas

Svarbiausios technologijų naujienos jūsų telefone

Sekite mus „Google News“ šaltiniuose ir pamatykite daugiau svarbiausių mokslo ir technologijų naujienų.

Pridėti

Daugelis žmonių tiki, kad vieni iš prigimties yra logiški ir analitiški, nes jiems esą dominuoja kairysis smegenų pusrutulis, o kiti pasižymi kūrybiškumu ir intuicija dėl aktyvesnio dešiniojo pusrutulio. Tačiau mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad toks žmonių skirstymas neturi tvirto mokslinio pagrindo. Analizuodami žmonių smegenų veiklos duomenis didelė dalis tyrimų iki šiol nepateikė įrodymų, kad vienas ar kitas pusrutulis nuosekliai dominuotų ir lemtų žmogaus asmenybę ar mąstymo stilių.

Iš kur atsirado ši teorija?

Šios idėjos ištakos siekia XX amžiaus neurologinius tyrimus. JAV neurologas Rogeris Sperry tyrė pacientus, kurių smegenų pusrutulius jungianti struktūra buvo chirurgiškai atskirta siekiant gydyti sunkią epilepsiją. Eksperimentai parodė, kad kai kurios funkcijos gali būti dažniau siejamos su vienu iš pusrutulių – pavyzdžiui, kalbos apdorojimas dažniausiai vyksta kairiajame, o tam tikros erdvinio suvokimo užduotys dažniau aktyvina dešinįjį.

Vėliau šie moksliniai atradimai buvo pernelyg supaprastinti. Viešojoje erdvėje išpopuliarėjo idėja, kad žmones galima suskirstyti į dvi grupes: logiškus ir analitiškus „kairiasmegenius“ bei kūrybiškus ir intuityvius „dešiniasmegenius“. Tačiau šiuolaikiniai neurologijos tyrimai rodo, kad toks skirstymas neatspindi realaus smegenų veikimo, nes dauguma sudėtingų užduočių reikalauja abiejų pusrutulių bendradarbiavimo.

Ką atskleidė tolesni tyrimai?

Vienas dažniausiai cituojamų tyrimų, nagrinėjusių šią teoriją, buvo paskelbtas 2013 metais moksliniame žurnale „PLOS ONE“. Tyrėjai išanalizavo 1 011 žmonių smegenų magnetinio rezonanso tyrimų duomenis ir siekė išsiaiškinti, ar egzistuoja žmonės, kurių smegenų veikloje nuosekliai dominuoja vienas pusrutulis.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 3 val

Po mūsų kojomis aptiktas milžiniškas „grybų tinklas“: kuo jis ypatingas?

5 min. skaitymo • prieš 6 val

Europa gali pralaimėti dirbtinio intelekto lenktynes: paskelbtas niūrus 2031 m. scenarijus

4 min. skaitymo • prieš 7 val

Patikrinkite šį nustatymą telefone: jis gali sumažinti riziką pakliūti į SMS sukčių pinkles

Visi naujausi straipsniai →

TAIP PAT SKAITYKITE: Kairiarankių pranašumas: šiose sporto šakose rodo išskirtinius gebėjimus

Analizė parodė, kad tam tikri smegenų regionai iš tiesų gali būti aktyvesni vienoje ar kitoje pusėje, tačiau mokslininkai nerado įrodymų, jog žmones būtų galima suskirstyti į dvi grupes. Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad smegenų funkcijų pasiskirstymas tarp pusrutulių yra labiau susijęs su konkrečiomis užduotimis ir nervinių tinklų veikla, o ne su žmogaus asmenybe ar mąstymo stiliumi.

Šią išvadą sustiprino ir 2014 metais žurnale „PLOS Biology“ publikuota neurologo Michaelo C. Corballio apžvalga, kurioje pažymima, kad populiarus žmonių skirstymas į „kairiasmegenius“ ir „dešiniasmegenius“ labiau remiasi mitu nei moksliniais įrodymais. Autorius taip pat atkreipė dėmesį, kad kūrybiškumas, intuicija ar loginis mąstymas nėra susiję tik su vienu smegenų pusrutuliu – šiuose procesuose paprastai dalyvauja abiejų pusrutulių tinklai.

Kodėl šis mitas vis dar gyvas?

Mokslas neneigia, kad smegenų pusrutuliai turi tam tikrą specializaciją. Kai kurios funkcijos iš tiesų dažniau atliekamos vienoje smegenų pusėje. Tačiau tai nereiškia, kad žmogaus mąstymas, charakteris ar talentai priklauso tik nuo vieno iš jų.

Nepaisant to, „kairiasmegenių“ ir „dešiniasmegenių“ žmonių teorija išlieka populiari jau ne vieną dešimtmetį. Specialistų teigimu, viena priežasčių yra tai, kad ji pateikia paprastą ir lengvai suprantamą žmogaus asmenybės paaiškinimą. Daugelis žmonių taip pat atpažįsta save tam tikruose stereotipuose – vieni labiau domisi menu ir kūryba, kiti mėgsta logines užduotis ar tiksliuosius mokslus.

Galiausiai, prie tokio įsitikinimo gali prisidėti ir realūs biologiniai skirtumai. Pavyzdžiui, mokslininkai jau seniai tyrinėja, kodėl dauguma žmonių yra dešiniarankiai, o kai kurie gyvūnai taip pat turi dominuojančią galūnę.

Būtent dėl to ši teorija išlieka patraukli – ji siūlo paprastą atsakymą į sudėtingą klausimą, kodėl žmonės yra tokie skirtingi. Tačiau dabartiniai tyrimai rodo, kad žmogaus asmenybė ir gebėjimai negali būti paaiškinti vienu biologiniu veiksniu.