Būsimieji keliautojai į kosmosą turės būti kūrybingi, kad galėtų statyti statinius Marso paviršiuje. Visų reikalingų statybinių medžiagų siuntimas per daugiau nei 225 mln. kilometrų kosmoso erdvę būtų ne tik milžiniškas darbas, bet ir nepaprastai brangus. Vietoj to mokslininkai jau seniai siūlo panaudoti esamą Marso dirvožemį nuolatinėms struktūroms statyti.
Straipsnyje Charazmi universiteto Teherane (Iranas) tyrėjų komanda, remdamasi turimais ištekliais ir technologijomis, ištyrė vienuolika skirtingų marsietiško betono ar cemento rūšių.
Ir vienas iš jų, švelniai tariant, išsiskiria: „AstroCrete“ – anksčiau pasiūlytas pagrindas, pagamintas iš Marso regolito, sumaišyto su būsimų Marso gyventojų kūno skysčiais – tiesiogine prasme krauju, prakaitu ir ašaromis.
„Neįprastos“ medžiagos pritaikymas statyboms Marse
Idėja naudoti kraują skiediniui sutvirtinti kilo dar senovės romėnams.
„Nors tai šiek tiek keista, kraują galima panaudoti kuriant tvirtą betoną ar plytas statyboms Marse.
Atvykus pirmiesiems Marso gyventojams ir juos apgyvendinus pirminėse konstrukcijose, tarp kurių gali būti ir pripučiamos konstrukcijos, gyventojų ašarų, kraujo ir prakaito derinys kartu su Marso regolitu gali būti panaudotas gaminant betoną, vadinamą „AstroCrete“.“ – straipsnyje rašė mokslininkai.
Pirmą kartą šią neįprastą medžiagą pasiūlė Mančesterio universiteto mokslininkai 2021 m.
Tuometiniame pareiškime Mančesterio universiteto atstovas Aledas Robertsas teigė, kad „mokslininkai bandė sukurti perspektyvias technologijas, kad Marso paviršiuje būtų galima gaminti į betoną panašias medžiagas, tačiau niekada nesusimąstėme, kad atsakymas visą laiką gali būti mumyse“.
Žmogaus kraujyje esantis specialus baltymas, vadinamas žmogaus serumo albuminu (HAS), tarnauja kaip „gyvybinga rišamoji medžiaga“ betono formai sukurti.
Tuo tarpu karbamidas, azoto produktas, išgaunamas iš šlapimo, galėtų padaryti medžiagą dar stipresnę.
Vos per 72 savaites sukuriama gyvenamoji vieta
Irano mokslininkų komandos teigimu, vienas įgulos narys galėtų pasigaminti tiek HAS, kad vos per 72 savaites būtų galima „pastatyti nedidelę gyvenamąją vietą kitam įgulos nariui“.
Geriausia, kad Mančesterio universiteto mokslininkai tvirtina, jog „AstroCrete“ būtų galima spausdinti 3D spausdintuvu, todėl statybą būtų dar paprasčiau atlikti.
Irano mokslininkai pasiūlė ne tik pasikliauti astronautų krauju, prakaitu ir ašaromis, bet ir „šukuoti“ Marso paviršių, ieškant kalcio karbonato, kad būtų galima sukurti kalkių skiedinį.
Be to, planetos paviršiuje esantys gausūs sieros telkiniai taip pat galėtų būti panaudoti gaminant „sieros betoną“ – korozijai atsparią medžiagą, kuri „gali būti naudojama sūrioje ir rūgščioje aplinkoje“.