Elonas Muskas jau beveik aštuonerius metus viešai kalba apie savo didelę Marso apgyvendinimo viziją, pradedant 2016 m. rugsėjo mėn. kalba Gvadalacharoje (Meksika).
Daugiaplanetiniai užmojai
Šį savaitgalį „SpaceX“ „Starbase“ gamykloje pietų Teksase E. Muskas dar kartą ėmėsi savo idėjos „paversti gyvenimą daugiaplanetiniu“.
Kreipdamasis į darbuotojus bendrovės „Starship“ gamyklos vietoje, Muskas kalbėjo apie „didelę skubą“, kurios reikia norint išplėsti „sąmonės šviesą“ už Žemės ribų.
Ne todėl, kad žmonijos gimtoji planeta yra prarastas reikalas ar jos nereikėtų saugoti. Veikiau, sakė Muskas, jis nenori, kad žmonija liktų vienos planetos civilizacija, kurią neišvengiamai ištiks kokia nors nelaimė, dėl kurios rūšis išnyks.
Visa tai kosminių skrydžių entuziastams – ir Musko stebėtojams – gana gerai pažįstama teritorija. Tačiau per pastaruosius aštuonerius metus jis tapo vis labiau prieštaringai vertinama ir poliarizuojančia asmenybe.
Remdamiesi jo elgesiu, daugelis žmonių atmes Musko komentarus apie Marsą kaip megalomano komentarus. Tačiau bent jau kalbant apie skrydžius į kosmosą, tai būtų neteisinga.
Musko daugiaplanetiniai užmojai šiandien yra patikimesni, nes „SpaceX“ ėmėsi veiksmų, jog padarytų tai, ką jis sakė, kad kompanija padarys.
Šiandien „SpaceX“ turi realią įrangą ir atliko tris bandomuosius skrydžius. Ketvirtasis galimas kitą mėnesį.
„Tai nerealu, bet realu“, – šį savaitgalį sakė E. Muskas, apibūdindamas drąsią Marso viziją.
Raketa nešėja ir erdvėlaivis
Per 45 minutes trukusią kalbą E. Muskas kalbėjo apie „Starship“ raketos nešėją, aukštesnę pakopą ir kompanijos planus galiausiai į Marsą pristatyti milijonus tonų krovinių, reikalingų savarankiškai civilizacijai.
Jei tūkstančiai paleidimų atrodo neįmanomi, E. Muskas pažymėjo, kad „SpaceX“ sėkmingai įvykdė 327 „Falcon“ paleidimus ir kad 80 proc. iš jų buvo panaudotos raketos nešėjos.
Šiais metais, pasak jo, „SpaceX“ iškels į orbitą apie 90 proc. masės, siunčiamos iš planetos. Jis pridūrė, kad Kinija paleis apie 6 proc., o likusiems 4 proc. tenka likusiam pasauliui.
Tokie rezultatai leido Muskui patikėti, kad „Starship“ varomą „Super Heavy“ raketą nešėją galima naudoti pakartotinai.
Per kitą bandomąjį skrydį, kuris gali būti atliktas gegužės mėn., bendrovė bandys nusileisti ant virtualaus bokšto Meksikos įlankoje.
Jei šis nusileidimas bus pakankamai tikslus, penktojo bandomojo skrydžio metu „SpaceX“ bandys pagauti raketą nešėją, naudodama į sraigtasparnį panašius mechanizmus, esančius didžiuliame „Starship“ paleidimo bokšte.
„Tai labai į sėkmę orientuotas tvarkaraštis, tačiau jis yra galimas“, – sakė E. Muskas.
Kadangi šiais metais vyks keli bandomieji skrydžiai, E. Muskas sakė, kad tikimybė, jog šiais metais pavyks pagauti raketą nešėją su paleidimo bokštu, yra 80-90 proc.
Prireiks daugiau laiko nusileisti ir pradėti naudoti „Starship“ aukštesnę pakopą, kuri turi išgyventi ugninį grįžimą į Žemės atmosferą.
Ši transporto priemonė sudužo ir sudegė bandydama grįžti per atmosferą per kovo mėn. bandomąjį skrydį.
Kito skrydžio metu, sakė E. Muskas, „Starship“ aukštesnės pakopos tikslas – išgyventi tokį karštį ir atlikti kontroliuojamą nusileidimą vandenyne.
Jis tikisi, kad kažkuriuo metu šiais metais „SpaceX“ pasieks šį etapą ir kitais metais pradės „Starship“ nusileidimą atgal į Teksasą.
Kuriama daugiau
„SpaceX“ taip pat kuria papildomą antžeminę infrastruktūrą ir tobulina „Starship“ konstrukciją.
E. Muskas sakė, kad kompanija Teksase statys antrąjį paleidimo bokštą, kad būtų lengviau atlikti papildomus bandomuosius skrydžius. O iki 2025 m. pabaigos ji ketina turėti du „Starship“ paleidimo bokštus Floridoje, kad galėtų pradėti remti operatyvinius paleidimus.
Iš pradžių jie greičiausiai bus skirti „NASA“ vykdomoms nusileidimo Mėnulyje misijoms „Artemis“.
Šiais metais bendrovė planuoja pagaminti dar šešias „Starship“ transporto priemones, o 2025 m., pradėjus veikti naujai gamyklai „Starbase“ bazėje, gamybą padidinti.
„Starship“ taip pat padidės, visų pirma pailgės. E. Muskas išdėstė bendrovės planus dėl „Starship 2“, galinčio į žemą Žemės orbitą iškelti 100 tonų visiškai daugkartinio naudojimo režimu, ir „Starship 3“, galinčio iškelti 200 ar daugiau tonų.
Jei tai atrodo nerealu, atsižvelkite į tai, kad nuo 2010 iki 2018 m. „SpaceX“ atliko keturis pagrindinius raketos „Falcon 9″“ blokų atnaujinimus, daugiau nei dvigubai padidindama jos našumą.
Šios didesnės transporto priemonės bus reikalingos siekiant sumažinti degalų papildymo misijų skaičių, kurių reikia norint pakrauti Žemės orbitoje esančią transporto priemonę kelionei į Mėnulį ar Marsą.
E. Muskas sakė, kad tikslas yra pasiekti tokią konfigūraciją, kad prireiktų tik penkių ar šešių degalų papildymo misijų, jog būtų galima palaikyti 200 tonų sveriantį „Starship“ laivą, galintį nusileisti Marse.
Galutinė „Starship 3“ transporto priemonė bus apie 150 metrų aukščio, t. y. maždaug 20 proc. didesnė už dabartinę transporto priemonę. Taip bus galima naudoti papildomą raketinį kurą ir padidinti keliamąją galią.
E. Muskas teigė, kad bendrovė turėtų sugebėti paleisti „Starship“ už mažesnę kainą nei pradinė „Falcon 1“ raketos kaina, kuri buvo 6 mln. JAV dolerių. Tačiau „Starship“ gabentų 400 kartų didesnį naudingąjį krovinį.
„Tai neįsivaizduojami skaičiai, bet mes nesulaužome jokių fizikos principų, kad tai pasiektume“, – sakė E. Muskas.
Milijonai tonų į Marsą
Galiausiai E. Musko tikslas – sukurti civilizaciją Marse, kuri būtų pirmasis žmonijos žingsnis siekiant tapti daugiaplanete rūšimi.
Kad tai pasiektume, jo nuomone, Marse reikės maždaug 1 mln. gyventojų ir daugybės milijonų tonų atsargų, kad kolonistai galėtų išgauti, statyti ir auginti Marse reikalingus dalykus ir taptų savarankiški.
Tam reikės absurdiško skaičiaus paleidimų – 10 per dieną – ir šimtų transporto priemonių laivyno siuntimo į Marsą per trumpo skrydžio trajektorijos langą, kuris atsiveria tarp Žemės ir raudonosios planetos kas 26 mėnesius.
Galiausiai, nors ir sudėtinga, E. Muskas tiki, kad žmonės galėtų teraformuoti tokią planetą kaip Marsas.
Kiek jūs tikite šia vizija, neabejotinai priklausys nuo jūsų simpatijų E. Muskui ir nuo to, kaip sunku sukurti gyvenamas bendruomenes tokioje negyvenamoje planetoje kaip Marsas.
Inžineriniai iššūkiai yra nepaprasti. Tačiau žmonės jau daugelį metų nepakankamai vertina „SpaceX“. Apskritai talentingi kompanijos darbuotojai padarė tai, ką Muskas sakė, kad padarys. Kodėl reikėtų sustoti dabar?
Prieš aštuonerius metus, kai E. Muskas pirmą kartą išdėstė savo planus Marse, tai atrodė lyg beprotybė persipynusi su genialumu. Tačiau šiandien, kai „SpaceX“ įrodė, kad pakartotinis raketų nešėjų panaudojimas yra labai perspektyvus dalykas, ir kai po ranka yra efektyvi „Starship“ gamykla, jie atrodo šiek tiek mažiau beprotiški.
„Mes galime tai padaryti“, – šį savaitgalį savo darbuotojams sakė Muskas.
