Naujajame tyrime teigiama, kad Žemė prieš 466 mln. metų galėjo turėti į Saturną panašią žiedų sistemą po to, kai pagavo ir sudaužė praskriejantį asteroidą.
Galėjo lemti visuotinį atšalimą
Nuolaužų žiedas, kuris greičiausiai išsilaikė dešimtis milijonų metų, galėjo lemti visuotinį atšalimą ir net prisidėti prie šalčiausio laikotarpio Žemėje per pastaruosius 500 mln. metų.
Taip teigiama naujai išanalizavus 21 kraterio vietą visame pasaulyje, kurias, kaip įtaria tyrėjai, visas sukūrė krintančios didelio asteroido nuolaužos prieš 488-443 mln. metų.
Ką nustatė mokslininkai?
Australijos Monašo universiteto planetų mokslo profesoriaus Endžio Tomkinso vadovaujama komanda, naudodama kompiuterinius modelius, kuriuose vaizduojama, kaip praeityje judėjo mūsų planetos tektoninės plokštės, nustatė, kur buvo krateriai, kai jie pirmą kartą susiformavo prieš daugiau kaip 400 mln. metų.
Komanda nustatė, kad visi krateriai susiformavo žemynuose, esančiuose 30 laipsnių atstumu nuo ekvatoriaus, o tai leidžia manyti, kad jie susidarė krintant vieno didelio asteroido nuolaužoms, kurios subyrėjo po artimo susidūrimo su Žeme.
„Įprastomis aplinkybėmis į Žemę atsitrenkę asteroidai gali atsitrenkti bet kurioje platumoje, atsitiktinai, kaip matome krateriuose Mėnulyje, Marse ir Merkurijuje. Taigi labai mažai tikėtina, kad visi 21 šio laikotarpio krateriai būtų susiformavę netoli ekvatoriaus, jei jie nebūtų susiję vienas su kitu.“ – teigė Tomkinsas.
Mokslininkų teigimu, kraterių grandinė, kurios visos yra prie ekvatoriaus, atitinka aplink Žemę skriejantį nuolaužų žiedą. Taip yra todėl, kad tokie žiedai paprastai susiformuoja virš planetų ekvatorių, kaip tai atsitinka su žiedais, besisukančiais aplink Saturną, Jupiterį, Uraną ir Neptūną.
Milžiniško dydžio asteroidas
Naujajame tyrime nustatyta, kad tikimybė, jog šios smūgio vietos susidarė dėl nesusijusių atsitiktinių asteroidų smūgių, yra maždaug 1 iš 25 milijonų.
Tyrėjai apskaičiavo, kad žiedą sukėlęs asteroidas būtų maždaug 12,5 km pločio, jei tai būtų „nuolaužų krūva“, arba šiek tiek mažesnis, jei tai būtų kietas kūnas.
Kai jis, priartėjęs prie Žemės, suskilo, jo fragmentai būtų „susmulkėję“, kol nusėdo į nuolaužų žiedą, skriejantį aplink Žemės ekvatorių.
„Per milijonus metų šio žiedo medžiaga palaipsniui nukrito į Žemę, taip sukeldama geologiniuose įrašuose pastebėtą meteoritų smūgių šuolį. Taip pat matome, kad šio laikotarpio nuosėdinių uolienų sluoksniuose yra nepaprastai daug meteoritų nuolaužų.“ – pridūrė Tomkinsas.
Komanda nustatė, kad šios nuolaužos, kurios yra tam tikros rūšies meteoritas ir kurių gausu kalkakmenio telkiniuose Europoje, Rusijoje ir Kinijoje, buvo veikiamos daug mažesnės kosminės spinduliuotės nei šiandien krintantys meteoritai.
Tose nuosėdose taip pat galima aptikti daugybės cunamių ordoviko laikotarpiu požymių, o visa tai geriausiai galima paaiškinti didelio praeinančio asteroido sugavimo ir skilimo scenarijumi.
Dar negalima teigti, kad Žemė turėjo žiedus
Birgerio Šmito iš Lundo universiteto Švedijoje teigimu, šis tyrimas yra „nauja ir kūrybinga idėja, paaiškinanti kai kuriuos stebėjimus“. Tačiau jo nuomone, dar nepakanka duomenų, kad būtų galima teigti, jog Žemė iš tiesų turėjo žiedus.
Šmitas pridūrė, kad šią hipotezę patikrinti padėtų bendrų požymių paieška konkrečių asteroidų grūdeliuose naujai ištirtuose smūgio krateriuose.
Naujojo tyrimo duomenimis, jei Žemė aplink savo ekvatorių būtų turėjusi į Saturną panašų žiedą, šis žiedas būtų smarkiai paveikęs mūsų planetos klimatą.
Kadangi Žemės ašis yra pasvirusi, palyginti su jos orbita aplink Saulę, žiedas būtų metęs šešėlį ant kai kurių mūsų planetos paviršiaus dalių, o tai galėjo sukelti visuotinį atšalimą. Tačiau mokslininkai teigia, kad konkrečios aplinkybės vis dar yra miglotos.
Tyrėjai spėja, kad toks įvykis galėjo prisidėti prie staigaus mūsų planetos atšalimo prieš 465 mln. metų, dėl kurio prasidėjo šalčiausias per pastaruosius pusę milijardo metų laikotarpis, vadinamas Hirnanto ledynmečiu.
Taip patskaitykite
