2026 m. „Artemis III“ misijos metu NASA astronautai augins augalus Mėnulyje

Jums gali būti sunku išlaikyti gyvą kambarinį augalą, tačiau kiti žmonės, kurie įžengs į Mėnulį, susidurs su kur kas didesniu sodininkystės iššūkiu. 

„LEAF“ eksperimentas Mėnulyje

NASA, vykdydama „Artemis III“ misiją, kurios metu į Mėnulį bus nuskraidinti žmonės, mini šiltnamyje augins augalus, įskaitant plūdenas, pipirnes ir kopūstines daržoves.

„Lunar Effects on Agricultural Flora“, arba „LEAF“, yra vienas iš trijų eksperimentų, kurie buvo pasirinkti 2026 m. vyksiančiai kelionei į Mėnulį.

Tai bus pirmas kartas, kai Amerikos kosmoso agentūra bandys auginti augalus Mėnulyje – tai gali būti raktas į būsimų kosminių misijų maitinimą.

„NASA“ administratoriaus pavaduotoja Pam Melroy sako:

„Šie trys dislokuoti prietaisai buvo pasirinkti pradėti mokslinius tyrimus, kurie padės įgyvendinti pagrindinius Mėnulio ir Marso mokslo tikslus.“

„LEAF“ eksperimentą sukūrė Kolorado valstijoje įsikūrusi „Space Lab Technologies“, siekdama patikrinti, kaip įvairūs augalai atlaiko kosmoso sąlygas. 

Astronautai įrengs keletą „augimo kamerų“, kurių kiekvienoje bus po vieną plūdenos, pipirnės arba raudonųjų ir žaliųjų pekininių kopūstų (lot. Brassica rapa) mėginį.

Šios kapsulės saugos augalus nuo per didelės radiacijos, saulės šviesos ir kosmoso vakuumo, o astronautai galės stebėti jų augimą.

Trys atrinkti augalai gali padėti kuriant žmonių kolonijas už Žemės ribų

Tikimasi, kad kiekvienas iš trijų atrinktų augalų galėtų atlikti svarbų vaidmenį kuriant žmonių kolonijas už Žemės ribų.

„Space Lab Technologies“ viceprezidentė Christine Escobar sako:

„Šis tyrimas bus esminis žingsnis siekiant suprasti, kaip galėtume naudoti žemės ūkį kosmose žmonių įgulai palaikyti, atveriant kelią ilgalaikiams Mėnulio tyrimams ir net misijoms į Marsą.“

Pipirnė buvo pasirinkta todėl, kad visas jos genetinis kodas buvo visiškai kartografuotas.

Tai reiškia, kad mokslininkai galės nustatyti, ar radiacijos poveikis nesukėlė kokių nors DNR mutacijų, o tai yra didelis rūpestis ne tik dėl Žemės magnetinio lauko apsaugos.

Tuo tarpu plūdena neturi nei šaknų, nei stiebų.

Tikimasi, kad mažiausias pasaulyje žydintis augalas gali būti itin atsparus kosmoso sąlygoms, o jo forma yra sferinė.

Itin ištvermingos ir greitai augančios plūdenos Žemėje dažnai užima ištisus tvenkinius ir ežerus.

Tačiau kosmose plūdena yra ne trukdis, o daug baltymų turintis augalas ir potencialus didžiulio kiekio deguonies šaltinis.

Kartu su pekininiais kopūstais – greitai augančiais kopūstų ir brokolių giminaičiais – jos galėtų tapti būsimos kosminės kolonijos mitybos ir gyvybės palaikymo sistemomis.

E. Escobar priduria, kad „Space Lab Technologies“ planuoja sukurti „išteklius, kurių reikia žmonėms, kad jie galėtų tvariai gyventi ir dirbti kosmose, kad galėtų toliau tyrinėti ir ilgiau ten būti“.

Tai ne pirmas kartas, kai augalai auginami kosmose

Tai ne pirmas kartas, kai augalai auginami kosmose, tačiau tai pirmasis „NASA“ bandymas auginti augalus Mėnulio paviršiuje.

Per daugelį metų Tarptautinėje kosminėje stotyje buvo atlikta daugybė eksperimentų, kurių metu mikrogravitacijos sąlygomis buvo auginami įvairūs augalai – nuo ridikėlių iki saulėgrąžų.

2022 m. „NASA“ finansuotame tyrime pavyko užauginti augalus Mėnulio paviršiaus medžiagos, dar vadinamos regolitu, mėginiuose.

Nors augalai nebuvo tokie tvirti kaip auginti Žemės dirvožemyje, jie sugebėjo sudygti ir išgyventi uolienų, mineralų ir stiklo mišinyje, kuris sudaro Mėnulio regolitą.

O 2019 m. Kinijos kosmoso agentūrai net pavyko sudaiginti medvilnės daigą tamsiojoje Mėnulio pusėje, vykdant misiją „Chang’e 4“.

Tačiau augalas žuvo nespėjus atlikti daugiau stebėjimų, kai kapsulėje įvyko šilumos kontrolės gedimas. 

Kitos dvi misijos, kurios bus vykdomos kartu su „LEAF“, yra Mėnulio aplinkos stebėjimo stotis („LEMS“) ir Mėnulio dielektrikų analizatorius („LDA“).

„LEMS“ – tai autonominių seismometrų rinkinys, kuris atidžiai stebės, ar Mėnulyje nevyksta žemės drebėjimai, siekiant geriau suprasti Mėnulio struktūrą.

„LDA“ matuos regolito gebėjimą skleisti elektrinį lauką, kuris yra pagrindinė savybė ieškant ledo ir kitų lakiųjų medžiagų.

Jei viskas vyks pagal planą, šie trys eksperimentai kartu su keturiais astronautais nusileis ant Mėnulio paviršiaus dar nepatvirtintoje vietoje kažkur ties Mėnulio pietiniu ašigaliu.

Manoma, kad šiame regione ledo sankaupose gali būti vandens, kuris būtų gyvybiškai svarbus norint Mėnulio palydove įsitvirtinti ilgam laikui.

„NASA“ Mokslo misijų direktorato asocijuotojo administratoriaus pavaduotojas tyrimams Džoelis Kearnsas sako:

„Šie trys moksliniai prietaisai bus pirmoji galimybė nuo „Apollo“ laikų pasinaudoti unikaliomis žmonių tyrėjų galimybėmis ir atlikti permainingus Mėnulio mokslinius tyrimus“.

Tačiau „NASA“ tvirtina, kad nėra garantijos, jog kuris nors iš eksperimentų bus atliktas „Artemis III“ laive, nes „sprendimai dėl manifestavimo“ bus priimti vėliau.

Žmonių įgula, kuri bus pirmoji nuo 1972 m. sugrįžusi į Mėnulį, taip pat dar nepaskelbta.

„NASA“ užsiminė, kad bent vienas įgulos narys bus moteris, o kitas – ne baltaodis žmogus.

Atskirai „NASA“ pateikė keletą užuominų, kad iki 2030 m. į Mėnulį, kaip amerikiečių misijos dalis, gali žengti britų astronautas.

M. Melroy priduria: „Artemidė“ žymi naują drąsią tyrinėjimų erą, kai žmogaus buvimas sustiprina mokslinius atradimus. Šiais naujoviškais instrumentais, įrengtais Mėnulio paviršiuje, pradedame permainingą kelionę.“